Jungtinės Tautos sušaukė skubų posėdį aptarti Rusijos paskelbtą keturių iš dalies okupuotų Ukrainos regionų aneksiją, tačiau debatus, panašu, nustelbs atakos prieš Kyjivą ir kitus miestus, kurios tapo vienu smarkiausių išpuolių prieš Ukrainą per pastaruosius mėnesius.
Rusijos Prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo dar „griežtesnes“ atsakomąsias priemones po neseniai įvykusio sprogimo, kuris apgadino svarbų tiltą Maskvos aneksuotame Kryme – dėl šio įvykio Kremlius apkaltino Kyjivą.
V. Putino veiksmams atsidūrus dėmesio centre, JT prasidės diskusijos dėl rezoliucijos projekto, kuriuo pasmerkiama tai, kas Vakaruose laikoma neteisėtu Rusijos įvykdytu Ukrainos žemės užgrobimu.
Sprendimas pateikti aneksijos klausimą svarstyti Generalinei Asamblėjai, kurioje 193 JT narės turi po vieną balsą ir niekas neturi veto teisės, buvo priimtas po to, kai rugsėjo 30 dieną JT Saugumo Tarybos posėdyje Rusija pasinaudojo veto teise ir užblokavo panašų pasiūlymą.
Balsavimo tikimasi ne anksčiau kaip trečiadienį.
„Tai labai svarbu, – sakė Olofas Skoogas, kuris, būdamas ES ambasadoriumi prie šios pasaulinės organizacijos, parengė rezoliucijos projektą kartu su Ukraina ir kitomis šalimis.
„Jei JT sistema ir tarptautinė bendruomenė per Generalinę Asamblėją nesureaguos į tokį neteisėtą bandymą, tuomet atsidursime labai, labai blogoje padėtyje“, – žurnalistams sakė Švedijos diplomatas. Generalinės Asamblėjos neveiklumas suteiktų „carte blanche“ (veiksmų laisvę – red.) kitoms šalims daryti tą patį arba pripažinti tai, ką padarė Rusija“, – pridūrė jis.
Rezoliucijos projekte, su kuriuo susipažino agentūra AFP, smerkiami Rusijos „bandymai neteisėtai aneksuoti“ Ukrainos Donecko, Luhansko, Zaporižios ir Chersono regionus po „vadinamųjų referendumų“ ir pabrėžiama, kad šie veiksmai „neturi jokios galios pagal tarptautinę teisę“.
Jame visos valstybės, tarptautinės organizacijos ir agentūros raginamos nepripažinti aneksijų ir reikalaujama nedelsiant išvesti Rusijos karius iš Ukrainos.
Atsakydama į tai, Rusija laiške visoms valstybėms narėms užsipuolė „Vakarų delegacijas“, kurių veiksmai „neturi nieko bendra su tarptautinės teisės apsauga ir JT Chartijos principais“.
„Jos siekia tik savo geopolitinių tikslų“, – sakoma laiške, kurį pasirašė Rusijos ambasadorius Vasilijus Nebenzia.
V. Nebenzia sakė, kad, atsižvelgiant į aplinkybes, Generalinė Asamblėja turėtų balsuoti slaptai – tai labai neįprasta procedūra, paprastai taikoma tik tokiems klausimams, kaip JT Saugumo Tarybos nenuolatinių narių rinkimai.