NATO branduolinės politikos atnaujinimas prisidės prie „akies už akį“ reakcijų eskalavimo, kuris tarp Rusijos ir Vakarų sustiprėjo nuo praėjusių metų, kai kilo Ukrainos krizė. Išreikšdami susirūpinimą dėl prezidento Vladimiro Putino pareiškimo, kad Rusija ketina įsigyti 40 naujų tarpžemyninių balistinių raketų, NATO pareigūnai nurodė, kad dėl Rusijos retorikos branduolinių ginklų atžvilgiu ir masto, kuriuo šie ginklai naudojami karinėse pratybose, yra kilęs nerimas, rašo „The Guardian“.
„Egzistuoja labai realus susirūpinimas dėl to, kaip Rusija viešai svaidosi žodžiais apie branduolinius reikalus. Taigi aljanse daug svarstoma apie branduolinius ginklus, tačiau tai daroma labai lėtai ir apdairiai. Turime taip elgtis, kad nuspręstume, kur mes esame“, - sakė vienas NATO diplomatas.
Šiuo klausimu diskutuojama ir per dviejų dienų NATO ministrų susitikimą, kuris trečiadienį prasidėjo Briuselyje. Tačiau Jungtinės Valstijos nekantrauja išspręsti šį klausimą, todėl vėliau šiais metais – anksčiau, negu planuota – bus surengtas NATO ministrų planavimo grupės susitikimas, kurio metu bus priimtas sprendimas dėl branduolinės doktrinos atnaujinimo.
Tarp potencialių temų yra pasiūlymas sustiprinti branduolinių ginklų vaidmenį NATO karinėse pratybose. Taip pat bus sprendžiama, kaip reikėtų vertinti Rusijos įspėjimus dėl branduolinių ginklų: ar tai yra rimti įspėjimai, ar tiesiog retorika.
Kalbėdamas minėto viršūnių susitikimo užkulisiuose Didžiosios Britanijos gynybos ministras Michaelis Fallonas teigė, kad Rusijos „branduolinės kalbos nėra naudingos“. „Labai svarbu, kad suprastume jų galimas pasekmes aljansui“, - pridūrė jis.
Pasibaigus Šaltajam karui, Jungtinės Valstijos ir Rusija sumažino savo branduolinių ginklų arsenalus, bet manoma, kad Rusija tebeturi 1582 kovines galvutes, dislokuotas 515 raketų ir bombonešių. Tuo tarpu Jungtinės Valstijos turi 1597 galvutes, skirtas 785 raketoms ir bombonešiams. Tačiau NATO štabe nekalbama, kad būtų ketinama grįžti prie Šaltojo karo ginkluotės varžybų, o Jungtinės Valstijos atmetė galimybę grąžinti sparnuotąsias raketas į Europą.
Tačiau NATO pareigūnai, kariškiai ir diplomatai būgštauja, kad dabartinė JAV vadovaujamo aljanso pozicija branduoliniu klausimu atspindi dešimtmečiu pasenusį mąstymą, kai Rusija buvo laikoma potencialia partnere. Tokią strategiją reikia peržiūrėti, tvirtina jie. Nors NATO branduolinės pratybos būna įslaptintos, ši karinė organizacija, kaip ir Rusija, jas tikrai rengia. Tačiau siūloma peržiūrėti branduolinių ginklų vaidmenį tokiose pratybose, atsižvelgiant į pasikeitusius santykius su Maskva.
Trečiadienį per spaudos konferenciją kalbėjęs NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sakė, kad branduolinių ginklų klausimas yra rimtas ir turi būti sprendžiamas atsargiai. „Branduolinė veikla, Rusijos investicijos į naujus branduolinius pajėgumus ir Rusijos karinės pratybos branduolinėje srityje yra dalis pasaulinio paveikslo, kuriame regime kategoriškiau nusiteikusią Rusiją“, - teigė jis.
Amerikos ambasadorius NATO Douglasas Lute`as antradienį Briuselyje žurnalistams sakė: „Vašingtone ir čia, NATO, manoma, kad reikia svarstyti visas galimas pasekmes, išplaukiančias iš to, ką Rusija sako apie branduolinius ginklus, jos doktrinos, pareiškimų, retorikos ir tai, ką mes patys regime, kalbant apie plėtrą ir dislokavimą“. Tuo tarpu NATO, jo teigimu, dar nepriėjo jokių išvadų ir nepriėmė jokių sprendimų, „kokie turėtų būti mūsų atsako veiksmai“.
V. Putinas praėjusią savaitę pranešė, kad Rusija planuoja įsigyti 40 tarpžemyninių balistinių raketų, ir skundėsi, kad JAV veiksmai Rytų Europoje yra patys agresyviausi nuo Šaltojo karo laikų. Rusija tvirtina, kad NATO plėtra į Rytų Europą ir jos parama Ukrainai yra pasikartojanti provokacija.
„Atgrąsymas, paremtas branduolinių, konvencinių ir raketinės gynybos pajėgumų deriniu, yra esminis mūsų bendros strategijos elementas. Negalime leistis į mūsų branduolinių diskusijų detales. Tai vidiniai, jautrūs ir įslaptinti klausimai. Galiu pasakyti tik tiek, kad NATO nuolat vertina visus Rusijos karinės veiklos aspektus, įskaitant Rusijos branduolinę retoriką“, - sakė vienas NATO pareigūnas.
Antrasis NATO pareigūnas teigė: „Rusijos vadovybė, kalbėdama branduolinių ginklų klausimais, nuleidžia kartelę, o to daryti nereikėtų. To nebuvo daroma net Šaltojo karo metais“.
„Tokie branduoliniai grasinimai mums buvo netikėti, jie yra gana negatyvūs ir jų, mūsų manymu, reikėtų vengti, bet mes atidžiai juos analizuojame, kaip ir visą Rusijos veiklą Europoje, ir sprendžiame, kaip NATO, deja, turėtų reaguoti“.