Vokiečių politinės kultūros žurnalo „Cicero“ autorė Tessa Szyszkowitz Londone susitiko su Marina Litvinenko, dabar patiriančia išties šiurpų déjà-vu, – jai šis scenarijus neišvengiamai primena tragišką vyro lemtį, kai buvęs rusų FSB karininkas Aleksandras Litvinenka 2006 metais buvo nunuodytas radioaktyviu poloniu.
Įtariamasis žudikas Andrejus Lugovojus šiandien ramiai sau sėdi Rusijos Dūmoje.
M. Litvinenko išsakė rimtų priekaištų Didžiosios Britanijos vyriausybei, kuri, pasak jos, per silpnai reaguoja.
„Pirmiausia šiuos nužudymus ar bandymus nužudyti derėtų vadinti tuo, kas jie ir yra – teroro išpuoliais. Tuomet reikėtų iš rusų valdininkų bei politikų, prie to prikišusių nagus, atimti leidimą čia lankytis. Reikėtų konfiskuoti čia esančius jų namus“, – sakė M. Litvinenko.
„Tam esama pavyzdžio – Magnickio sąrašas, kurio pagrindu Amerikoje imamasi tokių priemonių: visi politikai ir valdininkai, 2009 metais prisidėję prie advokato Sergejaus Magnickio nužudymo, nebeturi teisės įvažiuoti į JAV. O Didžiojoje Britanijoje, nepaisant mano vyro nužudymo, ir toliau stengtasi negadinti gerų verslo santykių su Rusija“, – apgailestavo našlė.
„Tačiau dabar, po bandymo nužudyti Sergejų Skripalį, tikėkimės, susivokta, kad pinigai priimtini ne iš visų. Didžioji Britanija pagaliau turėtų priimti Magnickio įstatymą ir papildyti sąrašą tais, kurie slypi už šių ir kitų panašių nužudymų“, – kalbėjo moteris.
Ypač svarbi vokiečių pozicija
Neturėdama konkrečių įrodymų, Theresa May nemestų tokių kaltinimų Rusijai, – įsitikinusi M. Litvinenko.
„Kaip rodo mano patirtis, Rusijoje viskas priklauso nuo Vladimiro Putino, – sakė ji. – Galbūt ne jis tiesiogiai užsakė naujausią operaciją, tačiau jis veikiausiai ją palaimino. Kai 2010 metais Sergejus Skripalis mainais už rusų agentus buvo išsiųstas į Angliją, Putinas pasakė: „Išdavikai pasprings savo sidabriniais“.
M. Litvinenko negali suprasti Rusijos reakcijos, tų niekinančių kalbų apie „cirką“ ir „britų paranoją“, priekaištų, esą, britai ėmęsi nelegalių sprendimų.
„Man absoliučiai nesuprantama, kodėl Rusijos valdžiai nerūpi, jog nuodyta Rusijos pilietė Julija Skripal. Juk jie patys privalėtų imtis tyrimų. Vis dėlto manyčiau, kad turėtume būti itin atsargūs, kad turėtume palaukti įrodymų ir nereaguotume emocingai“, – kalbėjo moteris.
S. Skripalio moteris sakėsi nepažinojusi. O štai neseniai Londone nužudytąjį Nikolajų Gluškovą paskutinįkart sutikusi 2015 metais, kai šis buvo atėjęs kaip liudininkas duoti parodymų oficialioje jos vyro A. Litvinenkos nužudymo tyrimų byloje.
Pati A. Litvinenkos našlė sakė baimės nejaučianti.
„Tai mano užduotis – tęsti vyro Sašos darbą. Jam visuomet rūpėjo išsiaiškinti. Jis visada bendravo su žurnalistais. Dabar jis nebegali to daryti. Tad kalbu aš“, – sakė moteris.
Vokiečių politikams parūpo „abejotinų Rusijos pinigų srautai“ Europoje
M. Litvinenko tikisi tarptautinio, ypač europiečių, solidarumo su britais. Labai svarbi, pasak jos, esanti vokiečių pozicija.
O ji šįkart pasirodė besanti ryžtinga. Vokietijos gynybos ministrė Ursula von der Leyen pareikalavo, kad incidentą ištirtų nepriklausomi Jungtinių Tautų (JT) cheminio ginklo ekspertai.
„Iš Rusijos aš tikiuosi, kad ji prisidės prie tyrimo“, – pabrėžė ministrė.
Krikščionių demokratų parlamentinės užsienio reikalų komisijos pirmininkas Norbertas Röttgenas ragino atidžiau patyrinėti Rusijos pinigų srautus Europoje. Juk akivaizdu, kad „Londone ir kituose Europos didmiesčiuose cirkuliuoja „abejotinas rusiškos kilmės stambusis kapitalas ir kad čia esama lengvo pinigų plovimo galimybių“.
„Didžioji Britanija, o ir kiti europiečiai privalėtų šioje srityje koreguoti ligšiolinę savo atvirumo politiką“, – sakė N. Röttgenas Vokietijos spaudos agentūrai. Tai, pasak politiko, būtų viena iš pirmųjų minėtų įvykių pasekmių.
Miuncheno saugumo konferencijos vadovas Wolfgangas Ischingeris ragino Vakarus užimti Rusijos atžilgiu vieningą poziciją, nepalikti Didžiosios Britanijos vienos.
Kol atvejis neišaiškintas, tai reiškia „dramatišką“ Rytų ir Vakarų santykių pablogėjimą, – sakė jis Vokietijos radijui „Deutschlandfunk“.
