Lėktuvą virš rytinės Ukrainos numušė Rusijoje pagaminta „Buk“ sistemos raketa – tokia išvada pateikta po 15 mėnesių trukusio Nyderlandų aviacijos saugos tarybos, įsteigtos 2015 metų spalį, tyrimo.
2016 metų rugsėjį tarptautinė kriminalinių tyrėjų komanda pareiškė: surinkti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad „Buk“ raketa į Ukrainą buvo atgabenta iš Rusijos teritorijos ir paleista iš Rusijos remiamų separatistų kontroliuojamo rajono.
Nyderlandų ekspertų vadovauta tyrėjų komanda 2018 metų gegužę pateikė išvadą, jog raketinė sistema priklausė rusų brigadai. Australija ir Nyderlandai pareiškė, jog lėktuvą ištikusios tragedijos kaltininkė – Rusija. 2019 metų birželį olandų vadovaujama Jungtinė tyrėjų komanda įvardijo keturis asmenis, kaip įtariama, atsakingus už raketos atgabenimą į rytinę Ukrainą. Jiems pateikti kaltinimai dėl 298 žmonių mirties. Skelbiama, kad išduoti tarptautiniai minėtųjų asmenų arešto orderiai.
Įtariamieji, kuriuos kaltintojai ketina teisti 2020 metų kovą pagal Nyderlandų įstatymus, yra:
Igoris Girkinas (dar žinomas kaip Strelkovas) – buvęs Rusijos federalinės saugumo tarnybos žvalgybos pulkininkas. Vadinamojoje Donecko liaudies respublikoje jam buvo paskirtos gynybos ministro pareigos.
Sergejus Dubinskis (dar žinomas kaip Chmuras) – dirbo Rusijos karinės žvalgybos agentūroje, buvo dešinioji I. Girkino ranka, reguliariai palaikė ryšius su Rusija, teigia tyrėjai.
Olegas Pulatovas (dar žinomas kaip Giurza) – buvęs Rusijos karinės žvalgybos specialiųjų pajėgų karys ir vadinamosios Donecko liaudies respublikos žvalgybos vado pavaduotojas.
Leonidas Charčenka – Ukrainos pilietis, neturintis jokios karinės patirties, tačiau Rytų Ukrainoje vadovavęs vienam separatistų būriui.
Šiems asmenims pateiktų kaltinimų detalės bus paviešintos vėliau. Tyrėjai akcentuoja, kad visi „keturi vyrai yra laikomi nekaltais, kol teismas neįrodė kitaip“.
Jungtinė tyrėjų komanda, darbus tęsianti ir toliau, seniau yra sakiusi turinti „ilgą sąrašą“ juos dominančių asmenų ir vis primena laukianti liudininkų pagalbos.
Rusija bet kokį savo vaidmenį kategoriškai neigia.
Kaip nustatė Nyderlandų oro transporto incidentų tyrėjai, lėktuvas iš Amsterdamo Šipolio oro uosto 2014 metų liepos 17 dieną pakilo 10 val. 31 min. GMT laiku (13 val. 31 min. Lietuvos laiku). Kvala Lumpūro oro uoste jis turėjo nusileisti 22 val. 10 min. Pareigūnai teigia, kad lėktuvas ryšį su skrydžių kontrole prarado 13 val. 20 min., kai lėktuvas buvo maždaug už 50 kilometrų nuo Rusijos ir Ukrainos sienos. Iš pradžių „Malaysia Airlines“ atstovai informavo, kad ryšys su lėktuvu nutrūko 14 val. 15 min. GMT.
Buvo paviešinta vaizdų iš vietos Ukrainos Donecko srityje, kur sudužo lėktuvas. Teritorija kontroliuojama Rusijos remiamų separatistų. Liudininkai kalbėjo apie šiurpų reginį ir dešimtis lavonų.
Nyderlandų oro transporto incidentų tyrėjai informavo, kad raketa sprogo kiek į kairę nuo lėktuvo pilotų kabinos, orlaivis po sprogimo suiro dar būdamas ore. Nustatyta, kad tragedija įvyko sprogus Rusijoje pagamintai 9N314M tipo kovinei galvutei, kurią nešė 9M38M1 raketa, „Buk“ raketinės sistemos paleista iš rytinės Ukrainos teritorijos.
Jungtinė tyrėjų komanda, pirmuosius kriminalinio tyrimo rezultatus pateikusi 2016 metų rugsėjį, taip pat rado „nenuginčijamų įrodymų“, jog lėktuvas buvo numuštas 9M38 serijos „Buk“ raketa.
Negali atsigauti
Tarp tragedijos aukų buvo ir Jane Malcolm motina Carol bei patėvis Michaelas Clancy. J. Malcolm pirmą kartą viešai prabilo apie tai, kas įvyko.
„Nėra taip, kad aš noriu apie tai kalbėti. Tiesiog jaučiu pareigą tai daryti“, – sakė J. Malcolm.
„Labai sunku apie tai kalbėti. Žinau, kad tai sprendimas, dėl kurio neramu daugumai MH17 tragedijos aukų šeimų. Pažįstu labai daug žmonių, kurie iš pradžių sakė niekada apie tai nekalbėsiantys, o po kiek laiko pradeda jausti atsakomybę prieš tuos, kurių neteko, ir stengiasi, kad jų niekas nepamirštų“, – teigia moteris,
Kai susivokė, kad tame lėktuve buvo jos motina ir patėvis, J. Malcolm teigia patyrusi šoką.
Dar prieš kelis mėnesius tą pačią skrydžių bendrovę buvo ištikusi dar vieną tragedija: dingo lėktuvas MH370. 2014 metų kovą jis skrido iš Kvala Lumpūro į Pekiną. Kas nutiko lėktuvui, paslaptis ir po šiai dienai.
„Kadangi tai nutiko po MH370, visi, kurie išgirsdavo Malaizijos oro linijų pavadinimą, sakydavo tą patį. Žinoma, prisimenu, kaip apie tai kalbėjome su šeima, bet nesukome galvos – juk per tokį trumpą negali į bėdą patekti du lėktuvai“, – kalbėjo moteris.
„Tam tikra prasme maniau, kad tai vos ne saugiausias metas keliauti – visi po tokio didelio aviacijos incidento vylėsi, kad saugumui bus skiriamas ypatingas dėmesys“, – prisimena tėvų netekusi australė.
J. Malcolm prisimena, kaip vos jai prabudus pradėjo plaukti pirmosios naujienos apie lėktuvo katastrofą virš Ukrainos: „Žinojau, kad jie turėjo skristi maždaug tuo metu, taigi, žinoma, pradėjau domėtis. Pasižiūrėjau lėktuvo maršrutą, atrodė labai panašus“.
„Naršiau telefone, iš paskutiniųjų stengiausi nepasiduoti panikai. Žinojau jų maršrutą, žinojau, kada išskrido, tik nežinojau skrydžio numerio“, – pasakoja pašnekovė. Galiausiai reikiamos informacijos apie skrydžio detales ir planuojamą atvykimo laiką ji gavo „Wikipedia“ puslapyje. „Štai kaip aš viską sužinojau“, – konstatuoja.
Sunerimęs J. Malcolm dėdė ėmė skambinti Užsienio reikalų ir prekybos departamentui, pavyko ne iš karto. „Jis paskambino ir gavo patvirtinimą, kad tai skrydis, kuriam jie buvo užsiregistravę. Pažįstu savo tėvus, žinojau, kad jie jokiais būdais nepraleis skrydžio, jie iš tų, kur niekada niekur nevėluoja, jie visur ir visada būna per anksti. Tik iki galo visko neįsisąmoninau, kol nepaskambinau savo geriausiai draugei. Papasakojai jai, kad mama ir Michaelas buvo tame sprogusiame lėktuve. Ji iš karto paplūdo ašaromis. Tada ir pradėjau suvokti šiurpią tiesą. Kelias savaites buvau ištikta šoko“, – pasakoja moteris.
Neturėjo net ką laidoti
Carol ir Michaelas Clancy buvo pradinės mokyklos mokytojai. Jų dukra norėtų, kad jos tėvus visi prisimintų kaip gyvenusius ir dirbusius dėl kitų.
„Jie iš to niekada nedarė spektaklio, niekada nenorėjo atsidurti dėmesio centre, tiesiog taip gyveno – kiekvieną mielą dieną. Baisiausia, kad jų nebėra gyvų“, – sako dukra.
„Mama ir Michaelas lėktuve sėdėjo maždaug toje vietoje, kur pataikė raketa. Tiesą sakant, nelabai turėjome net ką laidoti. Manau, kas jau niekada nebepalengvės. Niekam to nelinkėčiau. Nelinkėčiau net ir tiems, kurie tai padarė. Aš ir kitos artimųjų netekusios šeimos, su kuriomis teko bendrauti, pripažįstame, kad stengiamės nepasiduoti pykčiui, bet visa ši situacija labai slegia.. Juo labiau, kai matome, kaip Jungtinių Valstijų prezidentas, mūsų tariamas artimiausias sąjungininkas, visomis išgalėmis stengiasi įsiteikti Putinui, labai sunku stebėti tokius dalykus. Labai sunku“, – su ašaromis akyse pasakoja motinos ir patėvio netekusi moteris.
Nyderlandų valdžia pasipiktino Malaizijos premjero pareiškimais
MH17 lėktuvo katastrofoje žuvusiųjų artimieji paprašė Malaizijos ministro pirmininko Mahathiro Mohammado paaiškinti komentarus, kuriuos birželio mėnesį jis davė žurnalistams. Premjeras juose išsakė abejonę, jog „tokia disciplinuota šalis kaip Rusija galėjo prieš penkerius metus numušti lėktuvą“.
Malaizijos vyriausybės vadovo komentarai ne tik keisti ir gluminantys, bet ir žalingi tiesos paieškoms dėl 298 žmonių žūties, iš kurių net 43 buvo Malaizijos piliečiai, teigiama „Werkgroep Waarheidsvinding MH17“ išplatintame pareiškime.
„Taigi, mes, su visa pagarba ministrui pirmininkui ir jo darbui, tokius jo žodžius vertiname kaip visų gedinčių išdavystę“, – konstatuojama pareiškime.
Kaip reikiant nustebinusią nuomonę Malaizijos ministras pirmininkas išsakė per spaudos konferenciją.
„Jie kaltina Rusiją, bet ar turi įrodymų? Žinome, kad raketa, numušusi lėktuvą, buvo rusiško tipo, bet juk ji galėjo būti pagaminta ir Ukrainoje. Reikia tvirtų įrodymų, kad ją paleido rusai. Tai padaryti galėjo ir Ukrainos maištininkai, galėjo ir Ukrainos valdžia, nes ir jie turi tokių raketų“, – kalbėjo Malaizijos premjeras, komentuojamas Jungtinės tyrėjų komandos darbą.