Specialiųjų tarnybų veteranas neatmeta provokacijos versijos
Sekmadienį per sprogdinimą Sankt Peterburgo kavinėje žuvus daugiau kaip 560 tūkst. sekėjų „Telegram“ kanale turėjusiam rusų karo tinklaraštininkui V. Tatarskiui, bene realiausia versija viešoje erdvėje imta vadinti Ukrainos specialiųjų tarnybų kerštą.
Tai, kad išpuolis buvo gerai suplanuotas, išduoda ir paviešintos detalės: sprogmuo slėptas gipsiniame V. Tatarskio biuste, kurį į kavinėje surengtą susitikimą su tinklaraštininku atnešė ir jam padovanojo Nastia prisistačiusi mergina. Nors renginio metu, pasak liudininkų, pasigirdo perspėjimų, kad skulptūroje gali būti sumontuota bomba, siūlyta ją palikti prie įėjimo, tačiau pats V. Tatarskis liepė ją atnešti arčiau.
Būtent šis sprendimas tapo lemtingu, tikėtina, jog nuotoliniu būdu detonavus sprogmenį žuvo V. Tatarskis, dar 32 žmonės buvo sužeisti.
Rusijos žiniasklaida teigia, jog sulaikyta įtariamoji – Darja Trepova, taip pat nurodoma, kad ji duoda parodymus, tačiau neigia savo kaltę ir tikina, kad ja kažkas sumaniai pasinaudojo.
Ar galima tikėti Kremliaus kontroliuojamų žiniasklaidos kanalų peršama versija, kad su karo tinklaraštininku susidorojo Ukrainos specialiosios tarnybos?
Rusijos opozicijos atstovas, KGB ir FSB dirbęs atsargos pulkininkas Genadijus Gudkovas nuo konkrečių vertinimų susilaikė. Kalbėdamas Ukrainos naujienų kanalui „24 kanal“ jis tikino, kad gali būti daug viena kitai prieštaraujančių versijų ir motyvų bei neatmetė tikimybės, kad prie sprogdinimo prisidėjo ir Rusijos specialiosios tarnybos.
„Kai vyksta tokie dalykai, įtarti galima absoliučiai viską. Nuo sąskaitų suvedimo ideologiniu – politiniu pagrindu, taip pat ir provokaciją, kurias, negailėdamas nei savų, nei svetimų nuolatos rengia Vladimiro Putino režimas.
Taip pat galima įtarti ir buitinius motyvus. Prisiminkime, kad Sergejus Kirovas (vienas garsiausių SSRS partinių ir valstybės veikėjų – red.) buvo nužudytas išskirtinai dėl buitinių priežasčių, pavydo. Žmogui davė į rankas ginklą, suteikė galimybę užeiti pas S. Kirovą ir jį nužudyti.
Kas kol mes nežinome, kokia pagrindinė versija. Jeigu aš vadovaučiau tyrimo grupei, imčiau tirti visas jas“, – kalbėjo emigracijoje gyvenantis Rusijos opozicijos politikas G. Gudkovas.
Buvęs FSB pulkininkas G. Gudkovas atkreipia dėmesį, jog tyrėjams gali būti trukdoma dirbti, jeigu prie šio pasikėsinimo rankas bus prikišusios Rusijos specialiosios tarnybos. Todėl, jo vertinimu, būtent tyrimo eiga ir atskleis, ar čia esama kokio nors Kremliui pavaldžių slaptųjų tarnybų pėdsako.
Ne tik karo tinklaraštininkus, bet ir karininkas, žvalgybininkas
Ne vieną Rusijos režimo nusikaltimą išnarpliojusios nepriklausomos tyrėjų grupės „Bellingcat“ vykdomasis direktorius Christo Grozevas kelia dvi esmines versijas. Tai Ukrainos specialiųjų tarnybų surengta operacija, siekiant eliminuoti žinomą Kremliaus propagandistą, taip pat ir Rusijos saugumiečių suplanuotas ir įgyvendintas išpuolis, kurio tikslas – suversti kaltę ukrainiečiams.
Tai yra vadinama „svetimos vėliavos“ operacija, kuria siekiant savų tikslų imituojamas priešininko išpuolis. O pagrindiniu tokios operacijos motyvu galėtų būti siekis konsoliduoti vadinamus Rusijos patriotus sakralizuojant V. Tatarskio auką.
Tuo pačiu Ch. Grozevas atkreipia dėmesį, jog V. Tatarskis buvo ne tik karo tinklaraštininkas, bet ir karininkas, tarnavęs Rusijai pavaldžiose vadinamos Luhansko „liaudies respublikos“ karinėse separatistų formuotėse. 2022 metais jis buvo atsakingas už žvalgybinės informacijos rinkimą, tuo pačiu užsiėmė ir karo propaganda.
„Tai labai svarbios aplinkybės, pabrėžiančios legitimumą, jeigu paaiškės, kad tai – Ukrainos operacija“, – televizijos kanalui „Sky News“ kalbėjo vienas „Bellingcat“ vadovų.
Ch. Grozevas pastebi, jog V. Tatarskis ne tik šlovino Rusijos kariuomenę ir jos karių veiksmus, bet ir ženkliai prisidėjo prie samdinių verbavimo į privačią karinę bendrovę „Wagner“ savo tinklalaidėse liaupsindamas jos kovinius pasiekimus.
„Nors tai galėjo būti ir Rusijos specialiųjų tarnybų surengta „svetimos vėliavos“ operacija tam, kad konsoliduoti karą remiančius žmones, tačiau labiau tikėtina, kad ją surengė Ukrainos atstovai. Juo labiau, kad V. Tatarskis tuo pačiu metu buvo karininkas, žvalgybininkas ir propagandistas“, – apibendrino Ch. Grozevas.
Rusijos saugumiečiai šią taktiką naudojo ne kartą
„Bellingcat“ tyrėjas atkreipia dėmesį, kad kavinė, kurioje įvyko pasikėsinimas, priklauso privačios karinės bendrovės „Vagner“ įkūrėjui ir vadovui Javgenijui Prigožinui, joje reguliariai rinkosi su ja siejamų organizacijų nariai, tarp kurių ir prokremliškų programišių grupuotės atstovai, rengę išpuolius prieš Ukrainos IT infrastruktūrą.
Todėl, Ch. Grozevo vertinimu, šios kavinės nereikėtų vadinti išskirtinai civiliniu objektu, kuriame surengtas sprogdinimas.
Kalbėdamas apie vieną galimų versijų, jog propagandistas V. Tatarskis nužudytas Rusijos specialiosioms tarnybos surengus vadinamą „svetimos vėliavos“ operaciją, Ch. Grozevas minėjo, kad tokių pavyzdžių būta ir anksčiau, o jų tikslas – iššaukti didesnę visuomenės paramą vykstančiam karui.
Pasak Ch. Grozevo, tokiomis operacijomis galima vadinti seriją sprogimų Maskvos metro stotyse, nors išpuolių kaltininkais viešai įvardinti čečėnų sukilėliai, esama versijų, kad teroro aktais buvo suinteresuotos Rusijos specialiosios tarnybos, taip siekta iššaukti visuomenės pasipiktinimą ir pateisinti karą Čečėnijoje.
Šiame kontekste verta paminėti 1999 m. rugsėjo 4–16 d. Rusijos miestuose Buinakske, Maskvoje ir Volgodonske įvykdytus keturis gyvenamųjų daugiabučių namų sprogdinimus, kurių metu žuvo beveik 300 žmonių.
Nors Rusijos vadovai teigė, kad už teroro išpuolius atsakingi čečėnų karo vadai, teroro išpuoliai tapo pretekstu į valdžią atėjusiam V. Putinui pradėti naują karo Čečėnijoje etapą, esama nuomonių, kad visa tai organizavo ir įvykdė Rusijos specialiosios tarnybos.
Ši versija plačiai aprašyta knygoje „FSB sprogdina Rusiją“, kurios autoriai – istorikas Aleksandras Felštinskis ir Kremliaus nemalonę užsitraukęs bei 2006 metais Britanijoje nunuodytas FSB agentas Aleksandras Litvinenka.