Jo ištyrinėti dokumentai, fotografijos, palydovinės nuotraukos ir kita atvirai prieinama medžiaga aiškiai rodo, kad įvyko nelaimingas atsitikimas – veikiausiai po vandeniu arba netoli vandens paviršiaus. Būtent tai ir buvo rugpjūčio 8 dieną Nionoksoje, kur sovietinė ir dabar Rusijos armija ne vieną dešimtmetį atlieka raketinius bandymus, sprogimo priežastis, rašo rferl.org.
Per kelias dienas po incidento Rusijos civilinės ir karinės institucijos pateikė prieštaraujančios informacijos dėl to, kas tiksliai įvyko, kiek žmonių nukentėjo, iš kur kilo radiacijos pliūpsnis ir ar jis buvo pavojingas. Taip pat iš Vašingtono į Briuselį ir Oslą suskubo vykti žvalgybos analitikai, siekę išsiaiškinti, kas įvyko.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sakė, kad buvo bandoma nauja ginkluotės sistema. Gynybos ministerija apie incidentą pranešė tą pačią dieną ir pareiškė, kad žuvo du žmonės, tačiau daugiau detalių nenurodė.
Po dviejų dienų valstybinė branduolinės energetikos agentūra „Rosatom“ paskelbė, kad per incidentą penki jos darbuotojai žuvo atlikdami „techninę-inžinerinę priežiūrą“, kurio metu buvo bandomas „radioaktyvus izotopinis kuras, skirtas skystuoju kuru varomam raketos varikliui“.
Rugpjūčio 11 dieną valstybinio tyrimų instituto, kuriame dirbo žuvę inžinieriai, vadovai nufilmuotame interviu atskleidė, kad mokslininkai, be kita ko, tyrinėjo galimybes „sukurti nedidelio masto energijos šaltinius, panaudojant radioaktyvias skylančias medžiagas“.
Institutas, kuriame dirbo žuvę vyrai, yra pagrindinė Rusijos vieta, kur vykdomi kariniai branduoliniai tyrimai. Jo akronimas yra VNIIEF ir jis veikia uždarame Sarovo mieste.
Savo ruožtu radiacijos stebėjimo stotys šalia esančiame laivų statybos uoste Severodvinske pranešė apie staigų ir trumpai fiksuotą radiacijos lygio padidėjimą per kelias valandas po sprogimo, tačiau pabrėžė, kad visuomenės sveikatai pavojaus nėra.
Rugpjūčio 26 dieną Rusijos federalinė meteorologijos agentūra paskelbė, kad jos jutikliai užfiksavo kelis radioaktyvius izotopus, įskaitant ir tuos, kurie, anot nepriklausomų ekspertų, yra susiję su branduoline reakcija arba „skylimo įvykiu“.
„Štai kaip atrodo mirtis“
Tarp nuotraukų ir vaizdo įrašų, kurių gavo Laisvosios Europos radijas ir kurie pirmą kartą buvo paskelbti rugpjūčio 22 dieną, yra ir ta, kurioje užfiksuotos dvi pontoninės platformos, plūduriuojančios netoli kranto šiek tiek į vakarus nuo pagrindinio Nionoksos poligono.
Ant kiekvienos iš platformų yra du šešių metrų ilgio mėlyni jūriniai konteineriai. Tokie patys konteineriai dažnai matomi ir Gynybos ministerijos reklaminėje medžiagoje, susijusioje su raketų paleidimais.
Konteinerių buvimo vieta sutampa su dviem palydovų darytomis nuotraukomis, kurias Laisvosios Europos radijas gavo praėjus kelioms dienoms po sprogimo. Jose taip pat matyti du objektai, plūduriuojantys netoli kranto panašioje vietoje.
Ta nuotrauka sutampa su kita nuotrauka, kurią išskirtinai gavo Laisvosios Europos radijas, ir kurioje praėjusių metų spalį mėlynas konteineris užfiksuotas krante Nionoksos bandymų poligone.
Ta nuotrauka taip pat atitinka „Google Maps“ šiųmetį vaizdą Kapustin Jaro bandymų poligone Pietų Rusijoje, kur, kaip sako analitikai, praeityje galėjo būti išbandyta branduoline energija varoma sparnuotoji raketa „Burevestnik“.
Mėlynuosius konteinerius taip pat naudoja Sankt Peterburge registruota laivybos kompanija „Ekomet-C“, kuri juos reklamuoja kaip tinkamus „laikyti ir transportuoti kietąsias radioaktyviąsias atliekas“.
Kelios platformų nuotraukos iš pradžių buvo paskelbtos rusiškame socialiniame tinkle VK, uždaroje pokalbių grupėje, pavadintoje „Nionoksa mano širdyje“, ir prie jų buvo užrašas: „Štai kaip atrodo mirtis“.
Identiškos pontoninės platformos taip pat buvo užfiksuotos nuotraukose, kuriose matyti krovinių prieplaukos Sevmašo laivų statykloje Severodvinske, esančiame už 30 kilometrų į rytus nuo Nionoksos. Sevmašas yra viena didžiausių Rusijoje laivų statyklų ir vienintelė vieta šalyje, kur statomi povandeniniai laivai.
Platformos, kurių dabartinė buvimo vieta yra nežinoma, kaip daug kas mano, yra paveiktos radiacijos, kaip ir kitos nuolaužos, po sprogimo išplaukusios Dvinsko įlankoje. Tai paskatino kariuomenės atstovus perspėti vietos gyventojus nesiartinti prie į krantą išplautų objektų.
Laisvosios Europos radijo gautuose vaizdo įrašuose užfiksuotas laivyno pirmojo rango kapitonas Vladimiras Bosyj, kuris rugpjūčio 12 dieną susitiko su vietos gyventojais, kad perspėtų juos apie radioaktyvias liekanas.
„Serebrianka“ ir „Zviozdočka“
Palydovinėse nuotraukose ir tinklalapiuose, kuriuose sekami pasauliniai laivybos srautai, taip pat buvo užfiksuotas „Rosatom“ laivas „Serebrianka“, kuris buvo Dvinsko įlankoje likus kelioms dienoms iki rugpjūčio 8-osios sprogimo. Šis laivas yra žinomas dėl jo vaidmens transportuojant branduolines atliekas atominės energetikos kompanijai.
Sprogimo dieną laivas buvo už keturių kilometrų nuo Nionoksos, o vėliau buvo užfiksuotas išplaukiantis iš regiono. Rugpjūčio 9 dieną jis grįžo į pagrindinį Murmansko uostą.
Palydovinėse nuotraukose, padarytose rugpjūčio 13 dieną, buvo užfiksuotas ir dar vienas laivas – specialiosios paskirties gelbėjimo ir iškėlimo laivas „Zviozdočka“. Jo laivagalyje yra įrengti ir du sunkiasvoriai kranai. Jame taip pat yra du giliavandeniai, bepiločiai povandeniniai laivai, kurie pirmiausia naudojami gelbėjimo ir iškėlimo operacijoms.
Rusiškoje pokalbių svetainėje sanatatur.ru, kuria naudojasi žvejai iš Archangelsko regiono, kuriame yra Nionoksa, mažiausiai du vartotojai rugpjūčio 9 dieną parašė, kad išvakarėse buvo vykdoma operacija, kurios metu mėginta iškelti tai, ką jie pavadino „kovine galvute“, kuri pernai buvo prarasta Nionoksos poligone.
Kiti vartotojai, kurie neatsakė į Laisvosios Europos radijo klausimus, taip pat sakė, kad vienam laivui, kuris sprogimo metu buvo netoliese, buvo pramuštas korpusas. O dar vienas žmogus teigė rugpjūčio 8-osios rytą buvęs už maždaug keturių kilometrų nuo bandymų poligono ir matęs šimto metrų aukščio vandens stulpą, kuris pakilo į orą.
Dar vienas įrodymas, kad sprogimas pirmiausia įvyko po vandeniu ar netoli vandens paviršiaus, buvo pateiktas laivyno karininko V. Bosyj susitikimo su Nionoksos gyventojais metu. „Rugpjūčio 8 dieną žmonės užlipo ant pontono, ir tuomet viskas po pontonu sprogo“, – sakė jis.
„Burevestnik“
Kelias dienas po sprogimo dažniausiai buvo kartojamos teorijos, jog sprogimo priežastis buvo nepavykęs branduoline energija varomos sparnuotosios raketos, Rusijoje vadinamos „Burevestnik“ (pagal NATO standartus vadinama „Skyfall“), bandymas. Skelbiama, kad šalyje nepavyko keli raketos, apie kurią Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas gyrėsi per televiziją visoje šalyje pernai kovą transliuotoje kalboje, bandymai, o taip pat buvo mažiausiai vienas mėginimas iškelti raketą, įkritusią į jūrą.
Vėliau gauti įrodymai, įskaitant iš „Rosatom“ pareiškimą, pakirto šią teoriją ir paskatino analitikus nukreipti savo dėmesį kitur.
Rugpjūčio 26 d. „Rosgidromet“ paskelbti duomenys, kad pasklido su branduoline reakcija siejamų izotopų, dar labiau padidino analitikų nerimą, jog rusų inžinieriai veikiausiai netyčia sukėlė nedidelę, bet potencialiai siaubingą skilimo reakciją.
Jokio NOTAM panešimo
Dar vienas įrodymas, leidžiantis teigti, kad rugpjūčio 8-osios sprogimas nebuvo raketos bandymo rezultatas, buvo tas, jog Rusijos tarnybos šalia Nionoksos nepaskelbė jokio aviacinio perspėjimo.
Aviacijos tarnybos – Rusijoje, Jungtinėse Valstijose ir daugelyje šalių – paprastai išplatina perspėjimą pilotams apie tam tikroje vietovėje galimas pavojingas medžiagas. Rusija beveik visuomet išplatina tokius pranešimus, vadinamus NOTAM pranešimais, prieš didelio masto raketų bandymus, įskaitant ir prieš neseniai Barenco jūroje atliktą balistinės raketos paleidimą iš povandeninio laivo.
NOTAM pranešimas Nionoksos vietovei buvo išplatintas pernai spalį, kai buvo pranešta apie panašų bandymą, kurio metu šioje vietovėje buvo ir „Rosatom“ priklausantis laivas „Serebrianka“. Tačiau prieš rugpjūčio 8 d. sprogimą nebuvo skelbta jokio NOTAM pranešimo šiai vietovei, o tai reiškia, kad tarnybos neprognozavo jokio skrydžiams pavojingų medžiagų pasklidimo.
Ankstesnių bandymų poligone metu Nionoksos gyventojai būdavo iš anksto perspėjami ir bandymų laikotarpiui būdavo evakuojami. Tačiau prieš rugpjūčio 8 dieną nebuvo jokio tokio perspėjimo, Laisvosios Europos radijui sakė vienas gyventojas, kas sukėlė vietos gyventojams daug klausimų dėl to, kas įvyko.
Neapvykusi iškėlimo operacija?
Versija, kad sprogimas įvyko per iškėlimo operaciją, buvo pateikta ir rugpjūčio 29 dieną JAV televizijos kanalo CNBC reportaže. Kelis su įslaptinta JAV žvalgybos ataskaita susipažinusius asmenis citavęs kanalas skelbė, kad „įvyko sprogimas viename iš laivų, dalyvavusių iškėlimo operacijoje, ir tai sukėlė reakciją raketos branduolinėje šerdyje, dėl ko įvyko radiacijos nuotėkis“.
O Vašingtone veikiančios mokslininkų sąjungos branduolinės energetikos ekspertas Edwinas Lymanas tviteryje paskelbė, kad kalbos apie nepavykusią iškėlimo operaciją, taip pat ankstesni „Rosgidromet“ pranešimai, leidžia kalbėti apie versiją, jog reaktoriaus strypas, kuris kontroliuotų branduolinę reakciją, veikiausiai iškrito iš šerdies ir sukėlė sprogimą.