Suomijos prezidentas Sauli Niinisto antradienį pareiškė, kad nuotėkį, dėl kurio gamtinių dujų vamzdynas savaitgalį buvo uždarytas, greičiausiai sukėlė „išorinė“ veikla, kilo įtarimų, kad su tuo gali būti susijusi Rusija.
„Dabar svarbu išsiaiškinti, kas atsitiko ir kaip tai galėjo atsitikti, – sakė J. Stoltenbergas per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje.
„Jei bus įrodyta, kad tai buvo tyčinė ataka prieš kritinę NATO infrastruktūrą, tai, žinoma, bus rimta ir į tai bus duotas vieningas ir ryžtingas NATO atsakas“, – įspėjo jis.
Pasak S. Niinisto, žalos priežastis dar nėra aiški, Suomija ir Estija bendradarbiauja atliekant tyrimą. Nors Helsinkis perspėjo neskubėti su išvadomis ir sakė, jog atrodo mažai tikėtina, kad priežastis buvo sprogmenys, Norvegijos seismologijos institutas NORSAR pirmadienį pranešė nuotėkio vietoje aptikęs „tikėtiną sprogimą“.
Estijos prezidentas reikalauja atsakymų
Estija, anot prezidento Alaro Kario, kol kas neturi duomenų apie galimą incidento dujotiekyje „Balticconnector“ kaltininką po to.
„Žinome, kad kalta ne gamta, o tikriausiai žmogaus veikla. Kas, kodėl ir kaip? Aplaidumas ar sąmoningi veiksmai? Į šiuos klausimus dar neatsakyta“, – trečiadienį feisbuke parašė A. Karis.
Gautomis žiniomis, per incidentą taip pat nukentėjo abi šalis jungiantis telekomunikacijų kabelis.
Nepaisant visko, Estijos vadovas pažymėjo, kad pavojaus aprūpinimui dujomis ir tarpvalstybiniam interneto ryšiui nėra.
„Tačiau aišku, kad norint užtikrinti Baltijos jūros ir mūsų jungčių bei kritinės infrastruktūros saugumą reikia daugiau budrumo, bendradarbiavimo ir išteklių“, – tikino A. Karis.
Galimas dujotiekio sabotažas įvykdytas praėjus metams po sprogimų, pažeidusių „Nord Stream“dujotiekius ir nutraukusių svarbiausią Rusijos dujų eksporto į Europą maršrutą bei pakursčiusių geopolitinę įtampą, ir taip didelę dėl Maskvos invazijos į Ukrainą.
Kremliaus pradėtas karas privertė Suomiją atsisakyti ilgalaikės neprisijungimo politikos ir įstoti į NATO, šis svarbus strateginis poslinkis supykdė kaimynę Rusiją.