„Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Tai nėra mūsų pasirinkimas, tačiau kito kelio nebus, nebent sugebėsime perlaužti dabartinę labai pavojingą įvykių eigą“, – Briuselyje per spaudos konferenciją kalbėjo viceministras.
Pasak jo, pokalbis per Rusijos ir NATO tarybos posėdį „gavosi gana atviras, tiesmukas, gilus ir turiningas, bet tuo pat metu jis atskleidė daugybę nesutarimų esminiais klausimais“.
„Viena pagrindinių problemų yra ta, kad NATO saugumo nedalomumo principą supranta selektyviai. NATO nuomone, jis egzistuoja tik Aljanso nariams, o savo praktinėje veikloje NATO neketina atsižvelgti į kitų šalių saugumo interesus“, – sakė A. Gruško.
Anot jo, Maskva tvirtai laikosi nuostatos, kad „saugumo nedalomumo principas turi atsižvelgti į visų interesus, kad bandymai kurti saugumą prieš Rusiją nedalyvaujant Rusijai yra neproduktyvūs, jie pasmerkti žlugti“.
„Mes neleisime to padaryti“, – pabrėžė viceministras.
Maskva reikalauja iš NATO nebepriimti naujų narių ir suteikti garantijas, kad Aljansas nebus toliau plečiamas rytų kryptimi, pareiškė A. Gruško.
„Šiandien kalbėjomės, kad šis elementas turi pasireikšti bet kuriuo atveju; tai absoliuti būtinybė – nutraukti „atvirų durų“ politiką ir suteikti Rusijai teisiškai įpareigojančias garantijas, kad NATO nebesiplės į rytus“, – nurodė diplomatas.
Komentuodamas Vakarų pareiškimus apie laisvę rinktis sąjungininkus, viceministras pareiškė: „Laisvė rinktis savo saugumą neturėtų būti įgyvendinama taip, kad būtų pažeidžiami kitų teisėti saugumo interesai, o narystė kariniuose aljansuose turėtų būti vykdoma atsižvelgiant į kitų saugumo interesus.“
„Tai yra tiesioginiai tarptautinių įsipareigojimų reikalavimai, įtvirtinti daugelyje tarptautinių teisinių dokumentų“, – pažymėjo A. Gruško.
Jis per spaudos konferenciją taip pat pareiškė, kad buvusių sovietinių Baltijos respublikų įstojimas į NATO pavertė taikų regioną karinės konkurencijos arena, ir niekas iš to nelaimėjo. Jo žodžiais, iki Baltijos šalių įstojimo į Šiaurės Atlanto aljansą „nebuvo jokių grėsmių šių valstybių saugumui.“
„Padėtis kardinaliai pasikeitė joms įstojus į NATO, todėl šis kariniu požiūriu ramiausias Europos regionas buvo paverstas karinės konkurencijos arena, – sakė jis. – Iš to niekas nelaimėjo. Esame tvirtai įsitikinę, kad tokia politika absoliučiai neproduktyvi, nes sukuria saugumo rizikas ir verčia mus reaguoti panaudojant visą turimų teisinių priemonių arsenalą, tačiau mes norėtume kurti saugumą kitais principais – saugumo nedalomumo principais“.
Rusija ragina NATO nustatyti nuolatinę „kontaktinę liniją“
Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.
„Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.
Pasak viceministro, šie siūlymai yra „tarpusavyje susiję NATO plėtros į rytus sustabdymo požiūriu; jie taip pat suprantami kalbant apie karinės plėtros nutraukimą teritorijose, kurias NATO kontroliuoja nuo 1997 metų“.
„Lygiai taip pat jie suprantami kalbant apie tai, ką reikia daryti imantis svarbiausių deeskalacijos priemonių“, – pridūrė jis.
„Mums siūloma tuoj pat imtis tam tikrų deeskalacijos veiksmų – priemonių ir mechanizmų, skirtų užkirsti kelią pavojingiems incidentams, tobulinimo, pratybų nukėlimo nuo Rusijos ir NATO kontaktinių linijų į sutartą gylį“, – kalbėjo A. Gruška.
„Tačiau norint praktiškai imtis tokių veiksmų, būtina bent jau nustatyti nekeičiamą kontaktinę liniją“, – pridūrė diplomatas.
„Šiandien, jei pažvelgtume į Baltijos regioną, jis, pasak vieno Amerikos senatoriaus, driekiasi ties Sankt Peterburgo priemiesčiais. Tai nauja realybė, į kurią turime atsižvelgti planuodami karinius veiksmus“, – sakė jis.
A. Gruška pabrėžė: „Jei ši riba vėl pasislinks į rytus, ką turėsime daryti? Atitraukti apskritai visą savo ginkluotę už Uralo? Žinoma, tai visiškai nepriimtina. Šiandien aiškiai pasakėme, kad tai yra elementas, kuris turi būti bet kuriuo atveju – tai yra absoliuti būtinybė.“
NATO sąjungininkės per trečiadienį surengtas derybas perspėjo Rusiją, kad nesileis į kompromisus dėl Aljanso teisės ginti savo rytines nares, kad būtų išvengta tolesnio konflikto Ukrainoje, tačiau pakvietė Maskvą tolesnių derybų, siekiant sumažinti įtampą dėl saugumo padėties.
Kalbėdamas po derybų su Rusijos delegacija NATO būstinėje Briuselyje, Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė: „NATO sąjungininkų ir Rusijos pozicijos šiais klausimais labai skiriasi.“
Pasak J. Stoltenbergo, 30 NATO narių negalėtų sutikti su pagrindiniais Maskvos reikalavimais dėl naujos saugumo tvarkos Europoje. Generalinis sekretorius taip pat pabrėžė, jog Rusijai nebus leista vetuoti Ukrainos teisės ateityje prisijungti prie Aljanso.
Rusijos prezidento Vladimiro Putino vyriausybė praeitą mėnesį Vakarams pateikė virtinę reikalavimų – be kita ko, nepriimti naujų narių, tokių kaip Ukraina, Sakartvelas ar Suomija, taip pat apriboti pajėgų dislokavimą buvusių sovietinio bloko šalių, įstojusių į NATO po Šaltojo karo, teritorijoje.
Tuo metu Vakarai gina NATO „atvirų durų politiką“ potencialių būsimų narių atžvilgiu, nors Maskva reikalauja tvirtų garantijų, kad Aljansas toliau nesiplės jos teritorijos link.
Rusija neigia, kad masinis karių telkimas aplink jau iš dalies okupuotą Ukrainą kelia grėsmę. Tačiau dėl šių karių dislokavimo Vašingtonas priverstas kontaktuoti su Maskva, kad neišsipildytų nuogąstavimai, jog gali kilti plataus masto karinė konfrontacija.
Iki trečiadienio susitikimo NATO ir Rusijos taryba pastarąjį kartą posėdžiavo 2019 metais. Abi šalys nutraukė praktišką bendradarbiavimą 2014-aisiais, kai Maskva aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį.