Po teroristinio išpuolio Rusijos valdžia ėmė persekioti migrantus: ekspertai perspėja, kuo tai gali baigtis

Rusijos valdžia po teroristinio išpuolio Maskvos koncertų salėje „Crocus City Hall“ puolė persekioti migrantus – Vidurinės Azijos piliečius, pirmiausia iš Tadžikistano. Tačiau praėjus dviem savaitėms po teroristinio akto, ši kampanija ėmė slopti. Rusija negali išsiversti be darbo jėgos iš užsienio, o sulaukti jos iš kažkur kitur, išskyrus Vidurinės Azijos šalis, Rusijai neišeina. Tokia padėtis grasina destabilizuoti Šiaurės Kaukazą ir didina teroristinių išpuolių pasikartojimo tikimybę, teigia „Delfi“ apklausti ekspertai.

„Per pirmąjį sekmadienį po teroro akto (2024 m. kovo 24 d. – red. past.) sulaukiau 1 715 pranešimų, kuriuose buvo skundžiamasi dėl neteisėto sulaikymo“, – teigė Rusijos žmogaus teisių gynėja Valentina Čupik. Paprastai per dieną ji gauna tik apie 150 kreipimųsi.

Pasak V. Čupik, nuo kovo 26 iki balandžio 2 dienos jos biurą užplūdo 8 500 migrantų skundų dėl neteisėto sulaikymo, kankinančių sąlygų policijos areštinėje ir mušimo. V. Čupik taip pat pasiekė daugiau kaip 600 skundų dėl neteisėto išsiuntimo iš Rusijos. Daugiausia skundėsi piliečiai, atvykę iš šalių, kurių gyventojai išsiskiria savo „nebalta“ išvaizda, – Uzbekistano, Kirgizijos, Tadžikistano, Turkmėnijos, Armėnijos, Azerbaidžano ir net Vietnamo bei Filipinų. Skambino jai ir „nebaltaodžiai“ pačios Rusijos piliečiai – kalmukai bei dagestaniečiai. Policija juos sulaikydavo tiesiog dėl rasinės išvaizdos, nekreipdama dėmesio į jų pilietybę.