Lėktuvo „SSJ-100“, kuriam užsidegus žuvo 41 žmogus, pilotas Denisas Jevdokimovas kanalui „Baza“ atskleidė įvykio detales. Pasak jo, į lėktuvą iš tiesų pataikė žaibas: „Ryškus blyksnis, pokštelėjimas“. Dėl to laineris prarado radijo ryšį ir perėjo prie tiesioginio valdymo režimo, pažymėjo pilotas.
Radijo ryšį ekipažui pavyko atkurti per avarinį dažnį, tačiau jis buvo trumpalaikis ir su pertrūkiais.
Tūpimo metu „greitis buvo nedidelis, įprastinis, viskas pagal ekipažo operatyvinį rinkinį“, pažymėjo D. Jevdokimovas. Pasak jo, gaisras prasidėjo nutūpus: „Kaip aš suprantu, gaisras kilo dėl nutūpimo. Greičiausiai priežastis tame“.
Oficiali katastrofos priežastis kol kas neįvardinta. Agentūros, kurios remiasi įvairiais šaltiniais, įvardija skirtingas įvykio versijas: „Interfax“ pašnekovo duomenimis, laineris užsidegė dėl to, kad tūpimo metu trenkėsi nosimi į pakilimo ir nusileidimo taką, o „RIA Novosti“ pašnekovas sakė, kad lėktuvui tūpiant lūžo jo važiuoklės ramsčiai ir jis brūkštelėjo varikliais per taką.
„Šeremetjevo“ spaudos tarnyba patvirtino, kad ugnis pasirodė po to, kai lėktuvas nusileido avariniu būdu. Yra ir kita versija: TASS šaltinis tvirtina, kad gaisras kilo dėl žaibo smūgio.
Vienas iš katastrofą išgyvenusių keleivių Dmitrijus Chlebuškinas papasakojo žurnalistams apie pasiaukojamą keleivių salono įgulos darbą, rašo BBC.
„Gyvas likau tik stiuardesių dėka, – sakė jis. – Merginos stovėjo patalpoje, kurioje buvo pilna dujų, tamsu ir laikėsi aukščiausia temperatūra. Iš ten jos vilko žmones ir padėjo jiems pasiekti trapą.“
Socialiniuose tinkluose galima rasti išsamių diskusijų apie tai, kad evakuaciją labai apsunkino patys keleiviai, mėginę pasiimti rankinį bagažą.
Peržiūrint Šeremetjevo oro uoste filmuotą medžiagą, iš tiesų galima pastebėti, kad kai kurie keleiviai lėktuvą palieka laikydami rankose daiktus, kartais net ganėtinai didelius krepšius.
„Apklausus liudininkus paaiškėjo, kad tada, kai lėktuvas trenkėsi į žemę, kai kurie keleiviai, apimti panikos, šoko kelti nuo lentynų savo daiktų. Toks elgesys apsunkino evakuaciją iš užpakalinės orlaivio dalies, todėl joje buvę žmonės žuvo“, – pasakojo „Interfax“ pašnekovas.
Jis paaiškino, kad susidarius ypatingajai situacijai žmonės pradeda panikuoti ir nepaisyti saugos reikalavimų.
„Jie bando išgelbėti asmeninius daiktus, negalvodami, kad tai mirtinai pavojinga ir jiems patiems, ir kitiems“, – užsiminė šaltinis.
Išsamiau apie tragediją sutiko papasakoti ir stiuardesė Tatjana Kasatkina, buvusi Šeremetjevo oro uoste užsidegusio lėktuvo „Sukhoi Superjet-100“ salone.
Remiantis jos žodžiais, netrukus po pakilimo, reisu Maskva–Murmanskas turėjusio skrisit orlaivio įgulos vadas pranešė, kad dėl tam tikrų ryšio problemų būtina grįžti į oro uostą, informuoja televizijos kanalas „Zvezda“.
Stiuardesė taip pat patikino, kad į lėktuvą trenkė žaibas.
„Buvo stipri kruša, garsus triukšmas. Tą akimirką ir pasigirdo pokštelėjimas – tarsi elektros tvykstelėjimas. Visas įvyko greitai. Pasklido juodi dūmai“, – pasakojo stiuardesė.
Moteris patikino, kad lėktuvui nusileidus keleiviai pašoko iš vietų ir mėgino nusigauti iki išėjimo.
„Mačiau moterį, kuri, kažkam paskambinusi, sakė: „Degame, krentame.“ Kai tik lėktuvas sustojo, buvo pradėta evakuacija. Viskas įvyko labai greitai, nebuvo sugaišta nė sekundės. Keleivius teko išvilkti net sugriebus už apykaklių – kad tik jie negaišintų evakuacijos“, – sakė T. Kasatikina.
Keleiviai, esą, šaukė, kad lėktuvas dega, nors vidaus patalpose liepsnos tikrai nesimatė.
„Pasak keleivių, ėmė lydytis iliuminatoriai“, – dar pasakė stiuardesė.
Maskvos Šeremetjevo oro uoste, kur savaitgalį avariniu būdu nusileido užsiliepsnojęs keleivinis laineris, rastos abi „juodosios dėžės“, pirmadienį naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė su tyrimo eiga susipažinęs šaltinis.
„Aptikti ir perduoti Tarpvalstybinio aviacijos komiteto specialistams abu skrydžio duomenų savirašiai, įrašinėję kalbą ir [skrydžio] parametrus. Jų būklė yra tinkama iššifravimui“, – nurodė šaltinis.
„Iššifravimas gali trukti nuo dviejų savaičių iki mėnesio“, – pridūrė jis.
Per gaisrą lėktuve SSJ-100 žuvo daugiau nei 40 žmonių. Orlaivis sekmadienį vakare buvo išskridęs iš Maskvos į Murmanską, bet neužilgo sugrįžo į Šeremetjevo oro uostą ir užsidegė tūpdamas avariniu būdu.
Įvardijo pagrindines versijas
Tiriamasis komitetas įvardijo pagrindines aviakatastrofos Šeremetjevo oro uoste versijas – nepakankama pilotų ir dispečerių kvalifikacija, lėktuvo gedimas arba nepalankios oro sąlygos, rašoma žinybos interneto svetainėje.
„Tyrėjai svarsto įvairias įvykio versijas, tarp jų – nepakankama pilotų ir asmenų, atlikusių techninę borto priežiūrą, kvalifikacija, taip pat lėktuvo gedimas ir nepalankios meteorologinės sąlygos“, – sakė oficiali žinybos atstovė Svetlana Petrenko.