Dėl šių pranešimų ketvirtadienį šalyje kilo pasipiktinimas, pasigirdo raginimų vykdyti teisines reformas.
Ugniagesiai surado Byun Hee-soo jos namuose Čongdžu, psichikos sveikatos konsultantui pranešus gelbėjimo tarnyboms, kad su ja kelios dienos negalima susisiekti, paskelbė naujienų agentūra „Yonhap“.
Pietų Korėja vis dar yra itin konservatyvi lytinės tapatybės klausimais ir ne tokia tolerantiška LGBT teisėms kaip kai kurios kitos Azijos dalys. Daug gėjų ir translyčių Pietų Korėjoje gyvena vengdami dėmesio.
23 metų buvusi puskarininkė Byun Hee-soo į kariuomenę savanoriškai įstojo 2017 metais. 2019-aisiais Tailande jai buvo atlikta lyties keitimo operacija.
Gynybos ministerija jos vyriškų lytinių organų pašalinimą įvertino kaip protinę ar fizinę negalią ir karinė komisija pernai nusprendė, kad ji bus atleista.
Tuo metu ji atsisakė savo anonimiškumo, vilkėdama karinę uniformą pasirodė spaudos konferencijoje ir paprašė leisti jai tarnauti.
Kariškai pasveikinusi susirinkusius žurnalistus ji trūkinėjančiu balsu pareiškė: „Aš esu Korėjos Respublikos karė.“
Pasak jos, tarnauti kariuomenėje ji svajojusi nuo vaikystės, bet dėl lyties disforijos susirgo depresija, todėl pasidarė lyties keitimo operaciją.
Policija naujienų agentūrai AFP patvirtino jos mirties faktą ir nurodė atliekanti tyrimą.
Pranešimuose sakoma, kad jokio atsisveikinimo laiško nerasta, bet atvejis tiriamas kaip savižudybė. „Yonhap“ citavo pareigūnus, sakiusius, kad ji prieš tris mėnesius bandė žudytis.
Byun Hee-soo mirtis sukėlė sielvartą ir išprovokavo raginimus Pietų Korėjos parlamentarams priimti kovos su diskriminacija įstatymą.
„Visa Korėjos visuomenė yra atsakinga už jos mirtį“, – sakoma skelbime antrajame pagal dydį šalies portale „Daum“.
„Noriu, jog tie, kas išjuokė ją ir rašė piktus komentarus internete dėl to, kad ji buvo translytė, pagalvotų apie tai, ką jai padarė“, – sakoma jame.
Vaikystės svajonė
Pietų Korėja, kuriai reikia apsiginti nuo branduolinį ginklą turinčios Šiaurės Korėjos, turi šauktinių kariuomenę ir joje beveik dvejus metus turi tarnauti visi fiziškai tinkami vyrai.
Tačiau Byun Hee-soo buvo savanorė ir per savo spaudos konferenciją pernai sakė, kad karinė tarnyba buvo jos vaikystės svajonė.
„Atidedant mano lytinę tapatybę, noriu visiems parodyti, kad galiu būti viena iš puikių karių, ginančių šią šalį, – tramdydama ašaras kalbėjo Byun Hee-soo. – Prašom suteikti man šią galimybę.“
Jos atvejis yra pirmas toks Pietų Korėjoje.
Gynybos ministerijos atstovas Moon Hong-sikas pareiškė užuojautą dėl „velionės buvusios puskarininkės Byun Hee-soo apgailestaujamos mirties“.
Tačiau jis pridūrė, kad nebuvo detalių diskusijų apie translyčių tarnavimą kariuomenėje.
Tarptautinės teisių gynimo organizacijos anksčiau reiškė susirūpinimą tuo, kaip šalis elgiasi su kariais gėjais, kuriems draudžiami lytiniai santykiai su tos pačios lyties asmenimis ir už tai gali grėsti įkalinimas iki dvejų metų. Civiliniame gyvenime homoseksualūs lytiniai santykiai teisiškai nedraudžiami.
Prokurorė Seo Ji-hyun, išprovokavusi šalyje judėjimą „#MeToo“, kai paviešino patirtą vyresnio rango kolegos lytinį priekabiavimą, po Byun Hee-soo mirties pareiškė: „Galėjome ją išgelbėti... Mums tiesiog reikėjo leisti jai gyventi pagal tai, kas ji buvo.“
Kaip grotažymę savo feisbuko paskyroje ji pridėjo frazę „iškart kovos su diskriminacija įstatymas“.
Pernai buvo pasiūlytas naujas įstatymo projektas prieš giliai šalyje įsišaknijusias tradicines socialines vertybes. Jas, be kitų, remia įtakingos, homoseksualumą smerkiančios vadinamosios megabažnyčios.
Pagal šį įstatymą būtų draudžiamas favoritizmas remiantis lytimi, rase, amžiumi, lytine orientacija, neįgalumu ar religija ir, taip pat, keliais kitais, neįprastais kriterijais, tokiais kaip kriminalinė ar akademinė istorija, išvaizda.
Keliolika bandymų per pastaruosius 14 metų priimti plačios apimties įstatymus prieš diskriminaciją buvo nesėkmingi dėl griežto konservatyvių Bažnyčių ir pilietinių organizacijų nepritarimo.