Šis pertvarkymas įvyko baigiantis chaotiškai savaitei Otavoje, kurią paskatino netikėtas ministro pirmininko pavaduotojos Chrystios Freeland atsistatydinimas, kilus nesutarimams su jos vadovu dėl D. Trumpo grasinimų įvesti didelius muitus iš Kanados importuojamoms prekėms.
Jos pasitraukimas po beveik dešimtmetį trukusio darbo su J. Trudeau tapo pirmuoju atviru kabineto nario nepritarimu premjerui ir padrąsino kritikus.
Nuo to laiko J. Trudeau bendrauja su patarėjais, nes, kaip pranešama, svarsto savo politinę ateitį, skambant raginimams atsistatydinti prieš 2025 m. spalį numatytus rinkimus, kurie, kaip tikimasi, gali įvykti ir gerokai anksčiau.
Penktadienį buvo paskirti aštuoni nauji ministrai, siekiant pakeisti tuos 35 narių kabineto narius, kurie pranešė, kad nesieks būti perrinkti, o kitus – atleisti nuo dvigubų ar trigubų pareigų vyriausybėje. Keturiems dabartiniams ministrams taip pat suteiktos naujos pareigos.
Pastaruoju metu netilo kalbos, kad Kanados ministras pirmininkas J. Trudeau svarsto galimybę trauktis iš užimamų pareigų. Tokiam sprendimui ji esą galėjo pastūmėti vienos įtakingos ministrų kabineto narės pasitraukimas ir neslopstanti įtampa prekybos santykiuose su D. Trumpu.
Pirmadienį „CTV News“ citavo šaltinius, teigiančius, kad Kanados vyriausybės vadovas svarsto du variantus: atsistatydinimą ar parlamento darbo suspendavimą – toks būtų jo atsakas į netikėtą finansų ministrės ir vicepremjerės Ch. Freeland atsistatydinimą.
Po to, kai politikė informavo paliekanti postą, Kanados ministras pirmininkas nori nenori turėjo prisiminė raginimus, kuriuos anksčiau girdėjo iš opozicijos ir eilinių parlamentarų, priklausančių J. Trudeau Liberalų partijai: trauktis iš posto, kuriame pradėjo darbuotis po pergalės dar 2015 metų rinkimuose.
Opozicijos partijų lyderiai, tarp kurių Konservatorių partijos galva Pierre’as Poilievre’as, pirmadienio posėdyje tikino, kad Ch. Freeland pasitraukimas reikalauja J. Trudeau atsistatydinimo. Pirmadienį CTV liberalas, parlamentaras Anthony’is Housefatheris pareiškė, kad jo politinės jėgos lyderis jau viršijo partijos „galiojimo laiką“, rašo „Newsweek“.
„Socialinės žiniasklaidos eroje postus užimančių politikų galiojimo laikas labai ribotas. Manau, kad ministrui pirmininkui jo laikas jau baigėsi. Manau, kad Kanados žmonės turi turėti galimybę pasirinkti ir patys nuspręsti, ar nori, kad jis ir toliau būtų premjeras, ar nebenori. Mūsų Liberalų partijai reikia kitokio lyderio su kitokia vizija, nes tik taip išliksime aktualūs per kitus rinkimus“, – sakė A. Housefatheris.
Pirmadienį Liberalai rinkosi į neeilinį posėdį, po kurio parlamentaras Chadas Collinsas sakė: „Neketinu sulaužyti konfidencialumo nuostatų ir atvirauti, bet turiu pripažinti, jog nesame vieningi. Nemažai mūsų partijos narių jaučia, kad vadovybei būtini pokyčiai. Ir aš esu vienas iš jų.“
„Man susidarė įspūdis, kad J. Trudeau aklai klauso nedidelės grupelės patikėtinių premjero kanceliarijoje. O šiems matyti realų situacijos vaizdą arba trukdo per didelė pagarba ir realybę iškreipiančios liaupsės, arba įtikėjimas, kad jų patarimai neginčijamai vertingi. Kol jis tiesiogiai klausys jų nuomonės, tol bandys atlaikyti ir šią krizę“, – „Newsweek“ sakė Toronto universiteto Politikos ir viešojo administravimo departamento profesorius Gregas Inwoodas.
Kodėl iš posto pasitraukė Kanados finansų ministrė?
Ch. Freeland atsistatydinimo pareiškimu pirmadienį pasidalijo ir socialiniame tinkle „X“, kuriame pagrindine sprendimo trauktis priežastimi įvardijo nesutarimus su J. Trudeau, kaip vertėtų tvarkytis su „agresyviu“ darbus greitai pradėsiančios D. Trumpo administracijos „ekonominiu nacionalizmu“.
„Penktadienį jūs pareiškėte, kad nebenorite, kad dirbčiau jūsų finansų ministre, ministrų kabinete pasiūlėte kitą poziciją. Viską apsvarsčiusi padariau išvadą, kad vienintelis teisingas ir perspektyvus kelias – iš ministrų kabineto trauktis“, – rašė Ch. Freeland.
Reaguodama į D. Trumpo planus įvesti 25 proc. muito tarifus prekėms, įvežamoms į Jungtines Valstijas iš Kanados ir Meksikos, Ch. Freeland pareiškė: „Į šią grėsmę reikia reaguoti labai rimtai“.
„Tai reiškia, kad privalome šiandien užtikrinti fiskalinę pusiausvyrą, idant turėtume pakankamai atsargų, kurių prireiks prasidėjus tarifų karui. Tai reiškia, kad reikia atsisakyti brangiai kainuojančių politinių žaidimų, kurių sau leisti šiuo metu paprasčiausiai neišgalime, ir kurie verčia Kanados žmones abejoti, ar adekvačiai suprantame situacijos rimtumą“, – teigė postą paliekanti Kanados finansų ministrė.
„Krizė, su kuria dabar susidūrė J. Trudeau, iš dalies nulemta netrukus darbus Baltuosiuose rūmuose pradėsiančio D. Trumpo. Akivaizdu, kad Ch. Freeland ir J. Trudeau nesutarė, ką toliau daryti su Kanados ir Jungtinių Valstijų santykiais. Muito tarifų klausimas meta šešėlį praktiškai ant visko, ką planavo Kanados valdžia (tiek federalinė, tiek provincijų)“, – samprotauja G. Inwoodas.
Ch. Freeland ir J. Trudeau jau ir seniau nerado bendros kalbos, kaip spręsti išaugusių pragyvenimo išlaidų problemas. Kaip rašo Kanados dienraštis „The Globe and Mail“, nesutarimų būta ir dėl dviejų mėnesių šventinių pardavimų mokesčio ir siūlymo mokėti 250 Kanados dolerių iki 150 tūkst. per metus uždirbantiems asmenims.
Finansų ministro poste Ch. Freeland pakeis iki tol Visuomenės saugumo ministerijai vadovavęs Dominicas LeBlancas, o politikė toliau su Liberalų komanda darbuosis parlamente.
Kodėl tai svarbu?
Ch. Freeland atsistatydinimas – smūgis J. Trudeau mažumos vyriausybei, susiduriančiai su populiarumo krize, besipučiančiu federaliniu biudžetu ir vis naujomis finansinėmis darbus greitai pradėsiančios JAV administracijos grėsmėmis.
J. Trudeau, kuris Kanados vyriausybei kaip 23-asis ministras pirmininkas vadovauja nuo 2015 metų, gali pasigirti vos 22 proc. populiarumo reitingu (ką rodo naujausia „CBS News“ apžvalga).
J. Trudeau Liberalų partija Kanados Atstovų rūmuose šiuo metu neturi daugumos, o valdžioje jam pavyksta išsilaikyti sudarius trapią de facto koalicinę vyriausybę su į kairę linkstančia Naująja Demokratų partija (NDP). Po 2021 metų rinkimų, per kuriuos partija iškovojo 160 mandatų, NDP su Liberalais sudarė sutartį, pagal kurią jie parėmė J. Trudeau pasitikėjimo balsavime parlamente. Rugsėjį NDP lyderis Jagmeetas Singhas pranešė, kad partija savo paramą atšaukia, ir pirmadienį prisijungė prie atsistatydinti raginančiųjų choro.
Pirmadienį Kanados vyriausybė pristatė 2024 metų rudens ekonomikos ataskaitą, kurioje prognozuotas 61,9 mlrd. Kanados dolerių deficitas – žymiai didesnis nei 40 mlrd. Kanados dolerių, koks buvo numatytas Ch. Freeland pavasario biudžete.
„Nuo COVID iki infliacijos, nuo būsto krizės iki imigracijos – biudžetui vienas po kito kilo vis nauji iššūkiai. O dabar prie jų dar prisijungė ir D. Trumpo pergalė prezidento rinkimuose“, – paaiškina G. Inwoodas.
Grasinimai muito tarifais: ką sakė Trudeau ir Trumpas?
Lapkričio pabaigoje D. Trumpas pranešė įvesiantis 25 proc. muito tarifus prekėms, kurios į Jungtines Valstijas atkeliauja iš Meksikos ir Kanados. Savo sprendimą prezidentu išrinktasis respublikonas grindžia didele imigracija iš minimų šalių.
„Toks muito tarifas galios tol, kol narkotikai, konkrečiai fentanilis, ir nelegalūs atvykėliai plūs į mūsų šalį! Tiek Meksika, tiek Kanada turi reikiamų instrumentų ir galios gana lengvai ir paprastai išspręsti šią jau seniai marinuojamą problemą. Mes reikalaujame, kad ta turima galia būtų panaudota pagal paskirtį, o kol tai nebus padaryta, teks sumokėti didžiulę kainą!“ – „Truth Social“ paskelbė JAV prezidentu išrinktasis D. Trumpas.
Net kelis kartus po tokio pranešimo, įskaitant ir politikų susitikimą „Mar a Lago“, D. Trumpas Kanados ministrą pirmininką pavadinimo „puikios Kanados valstijos“ „gubernatoriumi“. Tai buvo pernelyg net nedangstomas D. Trumpo bandymas įkąsti Kanados ministrų kabineto vadovui, galimai susijęs su pranešimais, esą, D. Trumpas yra užsiminęs, kad Kanada galėtų tapti 51-ąja Jungtinių Valstijų valstija, jeigu Amerikos taikomi muitai ims ir sugriaus Kanados ekonomiką.
Praėjus kelioms valandoms po pranešimo, J. Trudeau pasikalbėjo su D. Trumpu – ir pokalbį įvardijo kaip konstruktyvų bandymą.
„Savaime suprantama, mes kalbėjomės apie esamą situaciją, faktus. Kalbėjomės apie intensyvius ir veiksmingus dviejų šalių ryšius – tiek anksčiau, tiek dabar. Kalbėjomės apie tam tikrus iššūkius, kuriuos kartu galėtume įveikti. Tai buvo konstruktyvus bandymas“, – sakė J. Trudeau.
„Vienas iš dalykų yra tas, kad labai svarbu suprasti, jog, jeigu D. Trumpas kažką pasako, tai ryžtingai planuoja tai paversti realybe. Dėl to nėra jokių abejonių. Mūsų pareiga akcentuoti, kad tokiais sprendimas jis ne tik pakenktų Kanados žmonėms, kurie puikiai sutaria su Jungtinėmis Valstijomis, bet ir pakeltų kainas patiems amerikiečiams, pakenktų Amerikos pramonei ir verslams“, – kelios dienos po susitikimo kalbėjo J. Trudeau.
Kai Otavą krėtė politinė krizė, išrinktasis JAV prezidentas D. Trumpas trečiadienį vėl pareiškė, kad Kanadą paversti 51-ąja JAV valstija būtų „puiki mintis“, socialiniuose tinkluose paerzindamas, kad „daugelis kanadiečių“ pritaria šiam sumanymui.
„Jie sutaupytų daugybę pinigų mokesčiams ir karinei apsaugai. Manau, tai puiki mintis. 51-oji Valstija!!!“, – platformoje „Truth Social“ parašė D. Trumpas.