Nuo tada, kai rugpjūčio 6 d. Ukrainos daliniai kirto Rusijos sieną, tik Sirija pasmerkė „agresiją“, kurios nebūtų įvykę „be kolektyvinės Vakarų paramos“. Sirijos prezidentą Basharą al Assadą V. Putinas išgelbėjo nuo valdžios praradimo, o galbūt ir nuo mirties, kai buvo kilęs pilietinis karas.
Užtat svarbiausias Maskvos bičiulis, su kuriuo prieš pat įsiveržimą į Ukrainą ji susitarė dėl „partnerystės be ribų“, Pekinas tylą nutraukė tik rugpjūčio 12 d. Ir pranešė, kad „atkreipė dėmesį į susidariusią situaciją“. Į žurnalistų prašymą pakomentuoti įvykius Kursko srityje Kinijos Liaudies Respublikos užsienio reikalų ministerija atsakė taip (Rusijos valstybinės naujienų agentūros TASS paskelbta citata): „Raginame visas šalis laikytis vadinamųjų trijų situacijos deeskalavimo principų: mūšio laukas neturi plėstis, negalima eskaluoti ginkluoto konflikto ir provokuoti ugnies suintensyvinimo.“
Šiuos principus Kinijos užsienio reikalų ministerija paviešino prasidėjus karui Ukrainoje.
Analogišku tonu, tik ekspresyviau, pasisakė A. Lukašenka, 2022-ųjų pradžioje suteikęs V. Putinui placdarmą pajėgoms į Ukrainą įvesti: „Sėskime prie derybų stalo ir užbaikime šias peštynes! Jų nereikia nei ukrainiečiams, nei rusams, nei baltarusiams.“
Anot A. Lukašenkos (jo nuomonė sutampa su Sirijos valdžios nuomone), peštynių reikia „jiems“ – „aukšto rango JAV pareigūnams...“ Visgi A. Lukašenka, kurį 2020 m., kai Baltarusijoje kilo protestai po prezidento rinkimų, palaikė V. Putinas, padėti Rusijai nepanoro. „Neketinu naudoti branduolinio ginklo, kol priešas nekirs Sąjunginės valstybės (ją sudaro Baltarusija ir Rusija, įskaitant Kursko sritį, – „The Moscow Times“ past.) sienos“, – pareiškė A. Lukašenka.
KSSO ir jai priklausančios šalys irgi nepasmerkė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų veiksmų. Vienintelė medžiaga KSSO interneto svetainėje buvo paskelbta rugpjūčio 16 d. ir pavadinta „News.ru skirtas komentaras dėl situacijos Kursko srityje:“ „KSSO analitinė tarnyba dirba visą parą ir atidžiai stebi situacijos eigą... KSSO pažadėjo per nustatytus terminus atlikti visas būtinas procedūras, jeigu Rusija kreiptųsi dėl karinės pagalbos.“
Tarp KSSO tikslų – „kolektyvinė valstybių narių nepriklausomybės, teritorinio vientisumo ir suvereniteto apsauga, kuriai užtikrinti valstybės narės pirmiausia naudoja politines priemones“.
Bet nė viena KSSO šalis per pastarąsias pusantros savaitės neįdėjo ir nepasiūlė įdėti kokių nors politinių pastangų Rusijos teritoriniam vientisumui apsaugoti. Rugpjūčio 14-ąją Kazachstanas visgi pareiškė, kad „visada pabrėždavo būtinybę visoms šalims laikytis Jungtinių Tautų Chartijos, kurioje aiškiai užfiksuotas valstybių teritorinio vientisumo principas“.
Kad KSSO, kurią kartu su Rusija sudaro Kazachstanas, Baltarusija, Kirgizstanas, Tadžikistanas ir Armėnija (pranešė apie narystės sustabdymą), suteiktų karinę pagalbą, valstybė narė turi jos paprašyti. Rusija neketina to daryti, pareiškė Valstybės Dūmos NVS, Eurazijos integracijos ir ryšių su tautiečiais reikalų komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Konstantinas Zatulinas: „Būtų keista, jeigu Rusija, esanti pagrindine KSSO šalimi, prašytų kitų šiai organizacijai priklausančių valstybių padėti apsiginti jos pačios teritorijoje. Ką jūs norite pakviesti į pagalbą Rusijai Kursko srityje? Kazachus, o gal armėnus?“
Tiesa, šis pareiškimas buvo padarytas rugpjūčio 8 d., kai Rusijos generalinio štabo viršininkas Valerijus Gerasimovas dar tikino, kad Ukrainos pajėgos sustabdytos ir tuoj bus išvytos iš Kursko srities.
Bet Maskva vis tiek nepaprašys KSSO pagalbos, mano ekspertai. „Jeigu [Ukrainos] sėkmingą karinę operaciją Kursko srityje galima laikyti antausiu Putinui, tai kreipimasis į KSSO dėl karinės pagalbos būtų dar vienas antausis, – naujienų kanalui „Al Jazeera“ sakė kazachų politologas Dosymas Satpajevas, „Rizikų vertinimo grupės“ direktorius. – KSSO buvo aktyviai reklamuojama kaip struktūra, kurioje Rusija yra pagrindinis visų valstybių narių saugumo skėtis.“
Kremlius ir pats neskelbia karo padėties Kursko srityje ir įvedė viso labo antiteroristinės operacijos režimą, pažymėjo Carnegie Rusijos ir Eurazijos tyrimų centro Berlyne mokslo darbuotojas Temuras Umarovas: „[Maskva] bando užgniaužti tai, kas vyksta [Kursko srityje], ir jos sąjungininkės elgiasi taip pat. Kol Rusijos politiniam režimui niekas negresia, niekas nesiruošia reikšti konkrečios pozicijos, nes tokia pozicija riboja manevravimo erdvę.“