JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja Wendy Sherman pareiškė, kad pasikalbėjo su Rusijos kolega apie abipusius žingsnius siekiant deeskaluoti padėtį raketų ir pratybų klausimais, tačiau dar kartą perspėjo Maskvą, kad ši brangiai sumokėtų, jei užpultų Ukrainą.
„Pasiūlėme daug idėjų, kaip abi mūsų šalys galėtų imtis abipusių veiksmų, kurie atitiktų mūsų saugumo interesus ir pagerintų strateginį stabilumą“, – po derybų Ženevoje su Rusijos užsienio reikalų viceministru Sergejumi Riabkovu žurnalistams sakė W. Sherman.
Tuo metu Rusija sakė patikinusi Jungtines Valstijas, kad neplanuoja pulti Ukrainos ir kad eskalacijos scenarijus negalimas.
„Pokalbis buvo sunkus, ilgas, labai profesionalus, gilus ir konkretus“, – po kelias valandas trukusių derybų žurnalistams sakė S. Riabkovas.
Be to, pasak Maskvos, Vašingtonas „labai rimtai“ žiūrėjo į Rusijos pasiūlymus dėl saugumo garantijų.
„Kolegoms paaiškinome, kad neturime planų, ketinimų „pulti“ Ukrainos nėra ir negali būti, o visos karių ir pajėgų kovinio rengimo priemonės vykdomos mūsų teritorijoje, todėl nėra pagrindo baimintis; eskalavimo scenarijui šiuo atžvilgiu nėra pagrindo“, – teigė S. Riabkovas.
W. Sherman savo ruožtu sakė pasiūliusi tolesnes derybas dėl raketų dislokavimo, Rusijai išdėsčius reikalavimų sąrašą Vašingtonui ir NATO, o Vakarams kaltinant Maskvą, kad ši ruošiasi surengti didelio masto puolimą prieš Ukrainą, prie kurios sienų sutelkta apie 100 tūkst. karių.
Vis dėlto W. Sherman pabrėžė atmetusi Rusijos raginimą suteikti garantijų, kad Ukraina neprisijungs prie NATO.
„Mes tvirtai atstumiame saugumo pasiūlymus, kurie Jungtinėse Valstijose tiesiog yra pasmerkti žlugti. Niekam neleisime uždaryti NATO atvirų durų politikos“, – teigė ji.
Be to, JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja dar kartą paragino Rusiją grąžinti savo 100 000 karių atgal į kareivines arba paaiškinti, kam jie telkiami.
Pasak W. Sherman, jei Rusija įsiverš, „ji brangiai sumokės ir sulauks reikšmingų pasekmių, gerokai didesnių nei 2014 metais“, kai Maskva užėmė Krymo pusiasalį ir ėmė remti prorusiškus separatistus Rytų Ukrainoje, kur per konfliktą jau žuvo per 13 tūkst. žmonių.
Ji taip pat sakė nesulaukusi iš Rusijos atsakymo deeskalacijos dėl Ukrainos klausimu.
„Nemanau, kad žinome atsakymą dėl to. Mes labai aiškiai pasakėme, kad labai sunku vesti konstruktyvią, produktyvią ir sėkmingą diplomatiją be deeskalacijos“, – sakė W. Sherman žurnalistams, paklausta apie Maskvos atsakymą dėl pajėgų atitraukimo.
S. Riabkovas savo ruožtu paragino JAV būti „atsakingas“ bendraujant su Rusija ir perspėjo, kad augančios konfrontacijos rizikos „negalima nuvertinti“.
Jis pasmerkė JAV perspėjimus imtis veiksmų prieš Rusiją kaip „bandymą šantažuoti ir bauginti“, tačiau pareiškė, kad Maskva pasisako „už dialogo tęsimą“.
„Nemanau, kad situacija beviltiška“, – sakė viceministras.
Amerikos diplomatė: JAV nesvarstys Ukrainos likimo be Ukrainos
Jungtinės Valstijos neketina priimti kokių nors sprendimų dėl Ukrainos ir jų svarstyti be preliminarių konsultacijų su šios šalies vadovybe. Tai pirmadienį Ženevoje po JAV ir Rusijos konsultacijų saugumo klausimais pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja W. Sherman.
„Mes nepriimsime sprendimų dėl Ukrainos be Ukrainos“, – sakė Amerikos diplomatė.
W. Sherman pabrėžė, kad tas pats principas taikomas ir JAV sąjungininkams Europoje. „Kaip mes sakome mūsų sąjungininkams ir partneriams – „nieko apie jus be jūsų“, – pareiškė JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoja.
Anot W. Sherman, Ženevoje pasibaigusios JAV ir Rusijos konsultacijos buvo diskusija pozicijoms patikslinti, o ne derybos įprastu supratimu.
„Šiandien įvyko diskusija, kad geriau suprastume vieni kitus, taip pat vieni kitų prioritetus ir susirūpinimą. Tai nebuvo tai, kas vadinama derybomis“, – teigė ji.
Pasak W. Sherman, šiuo metu šalys dar nėra „tame taške, kai galima rengti (sutarčių) tekstus“.