Išreikšdamas užuojautą Irano žmonėms, A. Duda savo žinutėje „X“ tinkle rašė, kad tik nedaugelis tautų savo istorijos vadovėliuose turi tokius tragiškus puslapius.
„Tačiau mes, lenkai, kuriuos sukrėtė Lenkijos vyriausybinio lėktuvo katastrofa prie Smolensko Rusijoje 2010 metais, žinome tą sukrėtimo jausmą ir tuštumą, kuri lieka žmonių širdyse ir valstybėje po staigios politinio ir visuomenės elito netekties, po staigios mylimų žmonių ir draugų netekties“, – rašė jis.
Nemažai lenkų sakė, kad juos įžeidė tai, kaip A. Duda palygino mirusį Lenkijos prezidentą su E. Raisi, kuris, kaip įtariama, yra atsakingas už tūkstančių Irano politinių disidentų egzekuciją 1988 metais.
„Duda gedi nusikaltėlio ir Putino sąjungininko“, – parašė vienas jų socialinėje žiniasklaidoje šalia nuotraukos, kurioje matyti ant statybinio krano pakarti Irano disidentai.
Laikraščio „Gazeta Wyborcza“ vyriausiasis redaktorius Bartoszas Wielinskis sakė suprantantis, kad A. Duda, kaip Lenkijos prezidentas, turi pareikšti užuojautą. Tačiau jis pridūrė, kad nuoroda į Smolenską buvo „labai netinkama“.
EVT ir ES užsienio politikos vadovai pirmadienį taip pat sukėlė kai kurių Europos politikų pasipiktinimą, pareiškę užuojautą dėl Irano prezidento Ebrahimo Raisi mirties.
„ES reiškia nuoširdžią užuojautą dėl prezidento Raisi ir užsienio reikalų ministro Abdollahiano, taip pat kitų jų delegacijos narių ir įgulos narių žūties sraigtasparnio avarijoje. Mūsų mintys skirtos jų šeimoms“, — sakoma ES Tarybos pirmininko Charleso Michelio pareiškime, paskelbtame socialiniame tinkle „X“.
Vėliau Josepas Borrellis ten pat paskelbė pareiškimą, kuriame teigė, kad ES „reiškia užuojautą“ dėl „sekmadienį įvykusios tragiškos sraigtasparnio katastrofos“.
Šios žinutės sukėlė politikų ir parlamentarų pasipiktinimą socialinėje žiniasklaidoje.
Švedijos europarlamentaras Davidas Lega „X“ paklausė J. Borrellio: „Ar galėsite dar kada nors pažvelgti drąsioms Irano moterims ir laisvės kovotojams į akis? Ar galėsite dar kada nors pažvelgti į akis Floderuso ar Djalalio šeimoms? Aš galėsiu. Gėda jums.“
2017 metais Švedijos pilietis Ahmadreza Djalali Irane buvo nuteistas mirties bausme dėl kaltinimų šnipinėjimu – kurie, pasak jo šeimos, yra visiškai melagingi.
2022 metų balandį Iranas suėmė ES diplomatinėje tarnyboje dirbusį švedą Johaną Floderusą, kuris turėjo grįžti iš kelionės po Iraną su draugais. Jam gresia mirties bausmė dėl kaltinimų šnipinėjimu.
Buvęs Belgijos migracijos ministras Theo Franckenas pasmerkė „Europos užuojautą dėl skerdiko ir žiauraus masinio žudiko mirties“. Jis pridūrė: „Jūs nekalbate mano vardu.“
Diena anksčiau ES aktyvavo savo palydovinio kartografavimo sistemą, kad padėtų Iranui nustatyti sraigtasparnio buvimo vietą.
Už krizių valdymą atsakingas Europos Komisijos narys Janezas Lenarčičius sekmadienį per „X“ paskelbė, kad sistema aktyvuota, ir sulaukė kitų Europos politikų kritikos.
Vokietijos laisvosios demokratų partijos narė Marie-Agnes Strack-Zimmermann sakė: „Koks pasityčiojimas iš drąsių kovotojų už žmogaus teises Irane. Tikiuosi paaiškinimo dėl to.“
J. Lenarčičius pirmadienį sakė, kad šis veiksmas buvo „elementaraus žmogiškumo išraiška“.
Ultrakonservatyvusis E. Raisi pareigas ėjo nuo 2021 metų – tuo metu Iraną sukrėtė masiniai protestai, ekonominę krizę gilino JAV sankcijos ir ginkluotos priešpriešos su aršiausiu priešu – Izraeliu.
JAV pareiškė užuojautą dėl Raisi žūties, nemato poveikio saugumui
JAV pirmadienį taip pat pareiškė užuojautą dėl aršaus priešo – Irano – prezidento žūties per sraigtasparnio katastrofą ir teigė nematančios tiesioginio E. Raisi mirties poveikio saugumui.
„Jungtinės Valstijos reiškia oficialią užuojautą dėl Irano prezidento Ebrahimo Raisi, užsienio reikalų ministro Amiro Abdollahiano ir kitų jų delegacijos narių žūties per sraigtasparnio katastrofą šiaurės vakarų Irane“, – sakoma Valstybės departamento atstovo Matthew Millerio pareiškime.
„Iranui renkant naują prezidentą, mes dar kartą patvirtiname savo paramą Irano žmonėms ir jų kovai už žmogaus teises ir pamatines laisves“, – sakė jis.
Gynybos sekretorius Lloydas Austinas nurodė, kad JAV pajėgos nepakeitė savo laikysenos po katastrofos priešiškoje šalyje, kur sprendimus galiausiai priima aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei.
„Nematau kokio nors platesnio poveikio regioniniam saugumui“, – žurnalistams sakė L. Austinas.
Jis sakė, kad JAV nežino katastrofos priežasties, tačiau neginčijo, kad tai buvo nelaimingas atsitikimas. „Mes ir toliau stebime situaciją, tačiau neturime jokių įžvalgų apie avarijos priežastis“, – sakė L. Austinas.
Sprendimas pareikšti užuojautą tikriausiai susilauks kritikos iš prezidento Joe Bideno užsienio politikos priešininkų, nors Valstybės departamentas įprastai teikia užuojautos pareiškimus priešiškų šalių lyderiams.