Jeigu V. Putinas nuspręs siekti dar vienos prezidento kadencijos, jis neabejotinai laimės. Rusijos prezidentas šalyje yra labai populiarus ir yra susimeistravęs „gerai suteptą“ politinę mašiną, kuri leistų be vargo užsitikrinti 60-70 proc. rinkėjų balsų.
Politiniuose užkulisiuose ne viskas yra taip lengvai prognozuojama. Pasikalbėjęs su akademikais, valdžios ir nevyriausybinių organizacijų atstovais (kai kurie jų nepanoro atskleisti savo tapatybės), britų dienraštis „The Independent“ gali nupiešti chaotišką, tačiau kažkiek tiesos savyje turintį Rusijos politinio pasaulio paveikslą.
Šis vaizdas rodo, kad Rusijos prezidento gniaužtai Kremliuje yra vis dar tokie tvirti, tačiau tik todėl, kad taip turi būti.
Šaltinių teigimu, Vladimiras Putinas pavargo. Ir jis nenori rengti didelio masto rinkimų kampanijos. Teigiama, kad jo rinkimų kampanija bus sumažinta iki minimumo, ir jis tikrai nekartos varginančio pasiruošimo 2011-2012 metų rinkimams scenarijaus, kai apie savo kandidatavimą pranešė prieš pusmetį.
Tuometinis jo sprendimas su Dmitrijumi Medvedevu apsikeisti vietomis išprovokavo netikėtą protestų bangą. Atėjus rinkimų dienai, būsimas rezultatas jau niekam klausimų nekėlė. Bet V. Putinas daug investavo, kad laimėtų. Psichologiškai.
Daug kas mano, kad savo sprendimą V. Putinas paskelbs ne anksčiau nei gruodžio viduryje. Trumpa rinkimų kampanija bus naudinga ir dėl kitų priežasčių. Taip bus sukurta tam tikra drama. Priešingu atveju vyktų sterilus ir nuobodus konkursas. Be to, oponentams liks labai mažai laiko mesti jam iššūkį.
Neabejojama, kad dėl bendro kandidato susitarti nesugebančiai opozicijai vargu ar pavyks pasiekti proveržį. Prieštaringai vertinama Ksenija Sobčiak, paskelbusi apie savo kandidatavimą, suskaldė antikremlišką elektoratą. Ar jai bus leista dalyvauti, kol kas dar svarstoma, sako šaltiniai. V. Putino administracijos vadovas Sergejus Kirijenka mano, kad tokia kandidatė kaip K. Sobčiak rinkimams suteiktų žavesio ir intrigos. Kiti nėra tuo įsitikinę.
Valdžia beveik neabejotinai neleis Rusijos prezidento rinkimuose dalyvauti Kremliaus kritikui Aleksejui Navalnui. Rusijos rinkimų komisija teigia, kad jis negali būti registruojamas kandidatu, nes yra teistas dėl lėšų iššvaistymo, nors Europos Žmogaus Teisių Teismas ir konstatavo, kad teismo jo atžvilgiu priimtas sprendimas nėra sąžiningas.
A. Navalnas šiais metais Kremlių nustebino savo atkaklumu. Nuo pat savo prezidentinių ambicijų paskelbimo pernai gruodį jis ne kartą pergudravo valdžią. „YouTube“ svetainėje jo paskelbtą filmą apie premjero D. Medvedevo korupciją (ką šis neigia), peržiūrėjo dešimtys milijonų žmonių. Kovą jo suorganizuoti protestai laikyti didžiausiais nuo 2012 metų. A. Navalnas į protestus įtraukė naujus jaunus žmones, ko Kremliui padaryti vis dar nepavyksta.
V. Putino žmonės mano, kad kova su A. Navalnu dėl jaunimo bus laimėta ne gatvėse, o ekranuose. Neketina Kremlius kartotis ir vėl propaguoti prokremlišką masinį jaunimo judėjimą „Našy“ („Mūsiškiai“).
Šaltinių teigimu, dabar prezidento administracijoje kuriamas interneto departamentas, kuriame naujienų kūrimo specialistai kurpia intriguojančius skaitmeninius pasakojimus, pavyzdžiui, apie V. Putino parodomąjį vizitą Rusijos internetinės paieškos milžinės „Yandex“ būstinėje. Kremlius taip pat pasitelkia vadinamuosius trolius, botus ir kitus Rusijos skaitmeninės erdvės padarus, padedančius „naują pozityvų ir jaunimui patrauklų įvaizdį“.
Viso to tikslas yra aiškus ir nedviprasmiškas: noras parodyti, kad V. Putinas siūlo galimybes, jis buvo, yra ir bus šalies ateitis.
Deja, sunkumų kyla mėginant skaitmeninį pasakojimą sujungti su senstančio „analoginio“ lyderio realybe. Recesija Rusijoje gal ir baigėsi, tačiau daugumos rusų realiosios pajamos pastaruosius ketverius metus smuko. Todėl visuomenės nuotaikos iš esmės pasikeitė, ir apklausos rodo, kad dauguma rinktųsi pokyčius, o ne stabilumą.
Kremlius iki šiol nesugebėjo patvirtinti jokios rimtos reformų programos, mano Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto profesorius Valerijus Solovėjus. „Vis labiau juntama, kad šie rinkimai daugiau susiję su pabaiga, o ne ateitimi“, – sakė jis.
Buvęs Kremliaus patarėjas ir Efektyvios politikos fondo vadovas Glebas Pavlovskis „The Independent“ sakė, kad režimas žengia į pabaigos stadiją. „Kaip bežiūrėsi, ši rinkimų kampanija susijusi su perėjimu prie Rusijos be Putino“, – mano jis.
Jau dabar vyksta kova dėl to, kas vadovaus vyriausybei po kovo rinkimų. Spalį „Bloomberg“ skelbė, kad dėl A. Navalno puolimo smarkiai nukentėjęs dabartinis premjeras D. Medvedevas laikomas „būtina auka“.
Esą manoma, kad premjeras jau yra išnaudota politinė jėga. Tarp galimų kandidatų jį pakeisti įvardijamas Maskvos meras Sergejus Sobianinas, centrinio banko vadovė Elvyra Nabiulina bei vidaus reikalų ministras Denisas Manturovas.
Visgi, šaltiniai teigia, kad Rusijos premjeras „atsigavo psichologiškai“ ir vis dar gali likti savo poste. D. Medvedevo atleidimas turėtų būti vertinamas kaip tvirtas sprendimas, sako politikos apžvalgininkas Konstantinas Gazė. O šiuo metu „tai nieko neišspręstų“.
Vienas aukšto lygio šaltinis „The Independent“ sakė, kad V. Putinas greičiausiai paliks tuos, kuriuos geriausiai žino. Jo teigimu, Rusijos prezidentas yra „konservatyvus žmogus“, kalbant apie paskyrimus, ir nemėgins kažko keisti, jeigu to daryti nėra jokio poreikio. Be to, tai, kas iš pažiūros atrodo akivaizdu, neįvyks. „V. Putinas mėgsta staigmenas ir kai planuoja pokyčius, jis niekam to neatskleidžia“, – sakė minėtas šaltinis.
Interviu metu pašnekovai ne kartą kartojo, kad V. Putinas yra uždaras ir niekuo nepasitiki. „Jis yra tragiškas veikėjas, kuris turi pats organizuoti savo specialiąją operaciją“, – sakė G. Pavlovskis.
V. Putino artimiausia aplinka yra „labiau panaši į caro rūmus, o ne vyriausybę“. Rūmai nenori paleisti savo šeimininko. „V. Putinas jiems reikalingesnis nei jie jam, – sakė G. Pavlovskis. – Jeigu jis išeis, tą pačią dieną prasidės klausimai. Iš kur tie pinigai? Ir apskritai – kas jūs tokie?“
Beje, trys atskiri šaltiniai laikraščiui „The Independent“ pasakojo, kad V. Putinas pernai rudenį svarstė apie pasitraukimą ir esą nurodė savo administracijai parengti galimus scenarijus jo pasitraukimo atveju.
Vienas iš svarstytų variantų – pirmalaikiai prezidento rinkimai gruodį. Taip pat svarstyta apie konstitucinę reformą – nuo naujos viceprezidento pareigybės sukūrimo iki prezidento funkcijų perdavimo kolegialesnei institucijai, panašiai į sovietinį politinį biurą. Esą planas buvo užbėgti už akių tikėtinai griežtai JAV pozicijai Rusijos atžvilgiu, jeigu Amerikos prezidento postas būtų atitekęs Hilary Clinton.
Viską pakeitė netikėta Donaldo Trumpo pergalė. Tačiau svarbiausia buvo tai, kad nebuvo akivaizdaus žmogaus, kuriam būtų galima perduoti estafetę. Tuomet kalbėta tik apie dabartinį Tulos srities gubernatorių Aleksejų Diuminą. Pagrindinis jo privalumas tokiam darbui būtų buvęs tas, kaip sakė vienas šaltinis, jog „V. Putinas juo pasitiki“.
Kiti sakė, kad A. Diuminu norima pasinaudoti raminant caro „nebekontroliuojamus“ bajorus. „A. Diuminas nepriklauso vidiniam ratui, todėl jo pasirodymas juos gąsdina“, – sakė G. Pavlovskis.
Konkuruojančios grupės vargu ar sutars dėl V. Putino įpėdinio. V. Putinas per beveik du dešimtmečius susikūrė ypatingą vaidmenį ir valdo subalansuotą ir itin suasmenintą sistemą. Jo pasitraukimas, kai tai įvyks, turės labai rimtų pasekmių.
„Negali būti antro V. Putino. Kai jis išeis, išeis ir sistema, – mano V. Solovėjus. – Visi neformalūs ryšiai, kurie laiko šią sistemą, išnyks.“
Nepatyrusių technokratų paskyrimas į gubernatorių postus visoje šalyje gali padidinti spaudimą, sako jis. „Pinigų nėra, todėl ateis diena, kai nebebus galima išspręsti vietinių problemų. Tuomet prasidės streikai, įsikiš Maskva. Protestai, masiniai veiksmai. Nieko negalima prognozuoti“, – sakė jis.
Dauguma kalbintų žmonių mano, kad Rusija yra ant didelės politinės krizės slenksčio. Sistema „išsisėmė“ ir „svyruoja ant eros krašto“.
„Paskutinį kartą tai jutau, kai artėjo Tarybų Sąjungos pabaiga, – sakė A. Solovėjus. – Didžiausią nerimą kelia tai, kad žmonės, kurie tuomet buvo šalia manęs, sako, kad jaučia tą patį.“