Jeigu būtų išrinktas, Ch. Michelis taptų Europos Parlamento (EP) nariu liepos viduryje, o ES lyderiams tektų greitai tartis dėl jo įpėdinio į atsilaisvinusią vietą. Jeigu jie nesusitartų, tuomet Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas vadovautų EVT susitikimams, nes jo šalis liepą perims pirmininkavimą Europos Sąjungos Tarybai.
Kitų 26 ES valstybių lyderiai desperatiškai norėtų išvengti tokio scenarijaus, kai nevaldomas V. Orbanas vadovauja Tarybai šešis mėnesius iš karto po 2024 m. EP rinkimų. Ypač turint omenyje augančią įtampą tarp jų ir V. Orbano dėl ES paramos Ukrainai ir Vengrijos teisės viršenybės pažeidimų.
Tai bus pirmasis kartas, kai esamas EVT vadovas kandidatuos EP rinkimuose. Kitu atveju Ch. Michelis eitų savo pareigas iki lapkričio pabaigos, kai bus patvirtinta nauja Europos Komisijos narių kolegija.
Nors Ch. Michelio žingsnis teisėtas, tačiau tai sukuria papildomą spaudimą Europos lyderiams, nes jie įprastai turi daugiau laiko deryboms dėl svarbiausių postų, kurios prasideda po kas penkerius metus vykstančių EP rinkimų.
EP rinkimai visose 27 ES narėse vyks birželio 6–9 d. Po jų Europos lyderiai susitiks birželio 17 d. ir birželio 27–28 d. Tikriausiai jų metu ir bus ieškoma susitarimo dėl to, kas pakeistų Ch. Michelį.
Paprastai derybos dėl EVT pirmininko tarp politinių grupių trunka ilgai po to, kai jau aiškūs rinkimų rezultatai ir kai deramasi dėl kitų svarbių ES postų.
Ch. Michelis apie savo planus paskelbė netrukus prieš jo partijos, Belgijos reformistų judėjimo (MR), susitikimą. Jo metu sekmadienį partijos vadovas Georgesas-Louisas Bouchezas turėtų paskelbti, kas ves partiją į rinkimus birželio 9 d., kai belgai balsuos Europos Parlamento, regioniniuose ir nacionaliniuose rinkimuose.
Ch. Michelis neatskleidė, ar sprendimas dalyvauti EP rinkimuose reiškia, kad jis sieks ir kitų aukštų postų, pavyzdžiui, vadovauti Europos liberalams, trečiai pagal dydį frakcijai Europos Parlamente, Europos Komisijai, ar norėtų pakeisti Belgijos Europos komisarą Didier Reyndersą.