Leidinio duomenimis, Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha pirmadienį per susitikimą Liuksemburge išplatino kvietimą savo kolegoms iš ES ir paragino juos „pademonstruoti vienybę ir ryžtą didžiausios nuo Antrojo pasaulinio karo laikų agresijos Europoje akivaizdoje“.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis norėtų gegužės mėn. susitikti su „norinčiųjų koalicijos“ lyderiais ir aptarti saugumo garantijas Kyjivui po galimų paliaubų su Rusija, pridūrė A. Sybiha.
Du diplomatiniai šaltiniai leidiniui „Politico“ sakė, kad jau vyksta derybos dėl galimo valstybių vadovų, įskaitant būsimąjį Vokietijos kanclerį Frydrichą Merzą, vizito į Ukrainą gegužės pradžioje. Gegužės pradžioje pareigas pradėsiančiam eiti F. Merzui vizitas į Kyjivą galėtų būti pirmoji užsienio kelionė.
Pirmadienį „Politico“ taip pat pranešė, kad po užsienio reikalų ministrų susitikimo Liuksemburge Europos diplomatijos vadovė Kaja Kallas įspėjo ES vadovus nedalyvauti gegužės 9 d. renginiuose Maskvoje ir paragino juos solidarizuotis su Ukraina.
Macrono pareiškimas po susitikimo su Zelenskiu Romoje
Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen šeštadienį užtikrino Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, kad Europos Sąjunga (ES) rems Ukrainą visose derybose siekiant karo su Rusija pabaigos.
„Mielas V. Zelenski, Europa visada bus išvien su Ukraina siekiant taikos. Galite pasikliauti mūsų parama prie derybų stalo siekiant teisingos ir ilgalaikės taikos“, – ji rašė socialiniame tinkle „X“ po susitikimo su Ukrainos prezidentu.
Abu politikai susitiko Romoj, po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių Vatikane, kuriose dalyvavo daugelio valstybių lyderiai ir delegacijos.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis šeštadienį Romoje susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) ministru pirmininku Keiru Starmeriu.
JK vyriausybė paskelbė, kad abu lyderiai susitiko po popiežiaus Pranciškaus laidotuvių. Jie aptarė pažangą siekiant susitarimo dėl teisingos ir ilgalaikės taikos Ukrainoje, taip pat susitarė toliau aktyviai bendradarbiauti ir intensyviai dirbti su tarptautiniais partneriais planuojant kitus etapus.
Prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuvių ceremoniją Vatikane, V. Zelenskis Šv. Petro bazilikoje susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Susitikimo metu kartu su jais buvo nufotografuotas ir K. Starmeris su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu.
Anksčiau JAV spaudė Ukrainą pritarti siūlomam taikos planui, pagal kurį Ukraina turėtų pripažinti, kad didelę dalį jos okupuotos teritorijos kontroliuos Rusija.
Tačiau V. Zelenskis prieštarauja, kad Rusijai atitektų Krymas, kurį Maskva aneksavo 2014 metais, ar kitos teritorijos, kurias Rusijos pajėgos užėmė Ukrainos pietuose ir rytuose. Vietoje to jis paragino Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną besąlygiškai nutraukti ugnį.
Šeštadienį V. Zelenskis sakė, kad susitikimas su D. Trumpu praėjo gerai.
Socialiniame tinkle „X“ jis parašė, kad jiedu daug ką aptarė akis į akį ir tikisi, kad viskas, kas buvo diskutuota, duos rezultatų.
„Apsaugoti mūsų žmonių gyvybes. Visiškos ir besąlygiškos paliaubos. Patikima ir ilgalaikė taika, kuri neleistų kilti kitam karui. Labai simbolinis susitikimas, kuris gali tapti istoriniu, jeigu pasieksime abipusius rezultatus“, – savo žinutėje teigė V. Zelenskis.
Šeštadienį Vatikane vykus popiežiaus Pranciškaus laidotuvėms pasaulio lyderiai galėjo susitikti akis į akį ir pasikalbėti apie karą Ukrainoje ir kitas pasaulio problemas.
Su JAV prezidentu D. Trumpu ketina susitikti ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.
Baltijos šalių, Ukrainos, Čekijos bei Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai kreipėsi į JAV prezidentą Donaldą Trumpą prašydami lyderystės ir nedaryti kompromisų dėl Ukrainos suvereniteto ir teritorinio integralumo.
„Dėl Ukrainos suverenumo ir teritorijos vientisumo negali būti nei jokių kompromisų, nei jokio spaudimo pačiai Ukrainai“, – teigiama deklaracijoje.
JAV prezidentui šią savaitę viešai prakalbus, kad jėga iš Ukrainos atimtas Krymas gali būti pripažintas Rusijai, minėtų šalių politikai pabrėžia – nevalia pasiduoti Kremliaus „šantažui ir apgaulei“.
„Mes, Europos šalių parlamentų užsienio reikalų komitetų pirmininkai, prašome prezidento D. Trumpo ir JAV Kongreso pademonstruoti tikrą lyderystę mėginant atremti grėsmę, kurią visam pasauliui kelia valstybė agresorė Rusija“, – rašoma bendroje užsienio reikalų komitetų pirmininkų deklaracijoje.
„Akivaizdu, kad derėtis su karo nusikaltėliu Putinu yra beprasmiška – pagrindinis jo tikslas yra pakenkti pagrindinei mūsų sąjungininkei – Jungtinėms Valstijoms bei jas pažeminti“, – tvirtina minėtų valstybių užsienio reikalų komitetų pirmininkai.
Deklaracijoje taip pat pateikti raginimai Europos šalims įšaldytą Rusijos turtą nedelsiant skirti Ukrainai bei paspartinti Ukrainos stojimo į Europos Sąjungą procesą.
„Negalime pakartoti klaidų, kurios buvo padarytos 1938 m. Miunchene“, – rašoma dokumente.
Deklaraciją pasirašė Lietuvos parlamento Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Remigijus Motuzas, parašus taip pat padėjo jo kolegos iš Estijos, Latvijos, Ukrainos, Čekijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų komitetų pirmininkai.
Penktadienį D. Trumpas pareiškė, kad tarpusavyje kariaujančios Rusija ir Ukraina yra „per plauką nuo susitarimo“. Visgi JAV lyderystė organizuojant derybas tarp Ukrainos ir karą sukėlusios Rusijos kelia daug klausimų ir nerimo. Rezonansą ir šoką ypač tarp Europos Sąjungos šalių sukėlė D. Trumpo svarstymai pripažinti dar 2014 m. užgrobtą Krymą Rusijai.
Antradienį leidinys „Financial Times“ paskelbė, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasiūlė sustabdyti Rusijos invaziją į Ukrainą dabartinėje fronto linijoje. Mainais Kremlius reikalauja patenkinti kitas sąlygas, pavyzdžiui, pripažinti jos suverenitetą 2014 m. aneksuotame Krymo pusiasalyje, o taip pat – neleisti Ukrainai įstoti į NATO.
Savo ruožtu JAV kaip galimo taikos plano dalį pasiūlė panaikinti kai kurias sankcijas Rusijai ir oficialiai pripažinti jos kontrolę Kryme.
D. Trumpas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukraina „prarado“ Krymą „prieš daugelį metų“, o Kyjivas 2014-aisiais nekovojo dėl šio pusiasalio. D. Trumpas taip pat neseniai sukritikavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina niekada teisiškai nepripažins Rusijos įvykdytos Krymo okupacijos, pavadindamas jį „labai žalingu taikos deryboms“.
Rusija aneksavo Krymą po proeuropietiškos revoliucijos Kyjive ir rėmė promaskvietiškus sukilėlius Ukrainos rytuose.
„Tikiuosi rezultatų visais klausimais, kuriuos palietėme. Apsaugoti mūsų žmonių gyvybes. Pilnaverčių ir besąlyginių paliaubų. Patikimos ir tvarios taikos, užkirsiančios kelią naujam karui“, – parašė V. Zelenskis ir baigė savo įrašą padėka JAV prezidentui.
Kol kas neaišku, ar D. Trumpas antrą kartą pasikalbėjo su Ukrainos prezidentu V. Zelenskiu.
Prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuves JAV prezidentas Donaldas Trumpas „dalyvavo labai produktyvioje diskusijoje“ su Ukrainos vadovu Volodymyru Zelenskiu, sako Baltųjų rūmų pareigūnas.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis susitiko dar prieš popiežiaus Pranciškaus laidotuves, teigia Vatikano šaltiniai, skelbia „Sky News“.
Pranešama, kad lyderiai sutarė susitikti ir po ceremonijos.
Darbas dėl taikos susitarimo tarp Rusijos ir Ukrainos vyksta sklandžiai, tvirtino JAV prezodentas Donaldas Trumpas.
Savo platformoje „Truth Social“ paskelbtame įraše JAV prezidentas pareiškė, kad Ukraina dar nepasirašė susitarimo dėl retųjų žemių mineralų su JAV ir tikisi, kad jis bus pasirašytas nedelsiant.
„Ukraina, vadovaujama Volodymyro Zelenskio, nepasirašė galutinių dokumentų dėl labai svarbaus susitarimo dėl retųjų žemių su Jungtinėmis Valstijomis“, – sakė jis.
„Vėluoja mažiausiai tris savaites. Tikimės, kad jis bus pasirašytas NEDELSIANT.“
Jis pridūrė: „Darbas dėl bendro Rusijos ir Ukrainos taikos sutarties vyksta sklandžiai“.
Šis įrašas pasirodė po to, kai D. Trumpo pasiuntinys Steve'as Witkoffas Maskvoje susitiko su Vladimiru Putinu, o Kremlius pareiškė, kad derybos suartino Rusiją ir JAV „daugeliu tarptautinių klausimų“.
Vladimiras Putinas vis dar tiki, kad gali pavergti Ukrainą „norėdamas ją suvaldyti arba sužlugdyti“, – sakė ekspertas. Tuo metu V. Putinas derėjosi su Donaldo Trumpo pasiuntiniu Steve'u Witkoffu.
Tiek Rusija, tiek JAV nori normalizuoti santykius ir atnaujinti prekybą ir abi „laiko Ukrainą ir jos prezidentą kaip problemą“, „Sky News“ sakė „Chatham House“ Rusijos ir Eurazijos programos direktorius Jamesas Nixey.
„Tai išdavystė“, – sakė jis.
Tačiau viena reikšminga kliūtis Vašingtono ir Maskvos santykių normalizavimui yra Europa, sakė jis. „Sunku įsivaizduoti, kad europiečiai tiesiog kapituliuotų prieš Trumpo viziją ir apleistų Ukrainą“, – pridūrė J. Nixey.
Jis teigė, kad besitęsiančios kovos fronte ir šiandieninė automobilio sprogdinimo ataka, per kurią prie Maskvos žuvo rusų generolas ir dėl to buvo kaltinama Ukraina, „rodo, kad Ukraina vis dar yra žaidėja, vis dar dalyvauja šioje kovoje, ir kad sandoris negali būti sudarytas per ukrainiečių galvas“.
„Tai taip pat primena, koks bus gyvenimas Maskvoje po karo, jei Kijevas galiausiai bus įspaustas į nesąžiningą sandorį“, – pridūrė jis.
„Rusijos tikslas yra pavergti Ukrainą: suvaldyti arba sužlugdyti. Su JAV parama kaip netikėta premija, Putinas tiki, kad gali tai pasiekti. Dar neįvyko nieko, kas pakeistų jo mąstymą“, - konstatavo J. Nixey.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį pareiškė, kad Krymas priklauso Ukrainai ir kad jo pozicija nepasikeitė po JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimų, kuriais jis ėmėsi kvestionuoti būsimą šio 2014 m. Rusijos aneksuoto pusiasalio statusą.
D. Trumpas yra sukritikavęs V. Zelenskį už tai, kad jis nesutiko atiduoti šio Juodosios jūros pusiasalio, kurį Rusija užgrobė ir kuris tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip Ukrainos teritorija, pagal galimą susitarimą dėl karo užbaigimo.
„Mūsų pozicija nepakito: tik Ukrainos žmonės turi teisę spręsti, kurios teritorijos yra Ukrainos. Ukrainos konstitucijoje sakoma, kad visos laikinai okupuotos teritorijos (…) priklauso Ukrainai, Ukrainos žmonėms“, – žurnalistams Kyjive sakė V. Zelenskis.
„Ukraina teisiškai nepripažins jokių laikinai okupuotų teritorijų“, – pridūrė jis.
„Tai ne mūsų nuosavybė, ne mano nuosavybė. Tai Ukrainos žmonių, kurie egzistuoja šiandien, kurie gims ateities kartoms, kurie prisidės prie mūsų šalies vystymosi, nuosavybė“, – pažymėjo jis, omenyje turėdamas Maskvos užgrobtas teritorijas, įskaitant Krymą.
D. Trumpas kiek anksčiau pareiškė, kad Ukraina „prarado“ Krymą „prieš daugelį metų“, o Kyjivas 2014-aisiais nekovojo dėl šio pusiasalio.
„Sutinku su prezidentu D. Trumpu, kad Ukraina neturi užtektinai ginklų, jog galėtų ginklu susigrąžinti Krymo pusiasalio kontrolę“, – nurodė V. Zelenskis.
Rusija aneksavo Krymą po proeuropietiškos revoliucijos Kyjive ir rėmė promaskvietiškus sukilėlius Ukrainos rytuose.
Prezidentas Gitanas Nausėda, sako, kad aneksuotą Krymą pripažinus Rusijos teritorija tai taptų ir toliau sproginėjančia „uždelsto veikimo bomba“.
„Europa savo poziciją pasakė labai aiškiai – jeigu mes padarysime tai, ką siūloma daryti, ir pripažinsime Krymą Rusijai de jure, tai bus uždelsto delsimo bomba, kuri sproginės ir sproginės visą laiką“, – penktadienį žurnalistams Romoje sakė šalies vadovas.
„Šitoje vietoje raudonosios linijos tam ir yra, kad nebūtų peržengtos“, – tikino jis.
Pasak G. Nausėdos, svarbiausia yra tai, kokios nuomonės dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) pasiūlymų laikosi pati „daugiausia žiauriausių nuostolių“ dėl Rusijos atakų patyrusi Ukraina.
„Ar jie neturi teisės apsakyti savo labai svarų žodį, ką jie galvoja apie šituos pasiūlymus? Ir jie tai pasakė – aš girdėjau tai iš prezidento Volodymyro Zelenskio, ir aš jį puikiausia suprantu. Aš suprantu, kad tik tokia pozicija būtų suprantama ir Ukrainos žmonėms, pagaliau ir visoms sveikosioms pasaulio jėgoms“, – kalbėjo prezidentas.
ELTA primena, kad D. Trumpui per tris mėnesius nepavyko užtikrinti, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padarytų nuolaidų ir derėtųsi dėl karo Ukrainoje pabaigos.
Visgi trečiadienį JAV vadovas pareiškė, esą susitarimas dėl karo užbaigimo yra „labai arti“ bei užsipuolė Ukrainos lyderį Volodymyrą Zelenskį, jog šis atsisako oficialiai perleisti Krymą Rusijai.
Maskva taip pat reikalauja 2014 metais aneksuotą Krymo pusiasalį bei kitas okupuotas Ukrainos teritorijas pripažinti Rusijos dalimi. Savo ruožtu V. Zelenskis tvirtina, kad Ukraina Krymo okupacijos teisėtai nepripažins.
JAV pasiuntinys Steve’as Witkoffas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį per savo ketvirtąjį susitikimą aptarė galimas tiesiogines Maskvos ir Kyjivo derybas, pareiškė Kremlius, apibūdindamas surengtus pokalbius kaip „konstruktyvius“.
Ukrainai gali tekti perleisti teritoriją, kad užsitikrintų „laikiną“ taiką su Rusija, penktadienį BBC paskelbtame interviu sakė Kyjivo meras Vitalijus Klyčko.
„Vienas scenarijų yra (...) atsisakyti teritorijos. Tai neteisinga. Bet dėl taikos, laikinos ramybės, galbūt tai gali būti sprendimas – laikinas“, – sakė buvęs bokso čempionas.
Visą tekstą skaitykite čia.
Naujienų agentūra „Reuters“ susipažino su pasiūlymų paketo dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kurį balandžio 17 dieną Paryžiuje surengtose derybose Europos pareigūnams pristatė JAV specialusis pasiuntinys Steve’as Witkoffas, tekstu.
Apie JAV siūlomus punktus skaitykite čia.
Vaizdo įrašą rasite čia.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad, vadovaujantis susitarimo dėl karo Ukrainoje nutraukimo sąlygomis, Krymas „liks Rusijai“.
Daugiau apie tai skaitykite čia.
JAV savo ruožtu kaip galimo taikos plano dalį pasiūlė panaikinti kai kurias sankcijas Rusijai ir oficialiai pripažinti jos kontrolę Kryme. Prezidentas Volodymyras Zelenskis savo ruožtu tokį siūlymą atmetė.
Taip pat skaitykite