Kaip skelbia „Politico“, V. Orbanas sumąstė strategiją, leisiančią D. Trumpui (jeigu po lapkritį įvyksiančių rinkimų jis antrą kartą taptų Baltųjų rūmų šeimininku) išsisukti nuo sprendimo dėl 50 mlrd. dolerių paskolos, kurią JAV, Europos Sąjunga ir Didžiojo septyneto lyderiai pasiūlė Ukrainai kaip paramą jos išlikimo kovoje prieš Rusiją. Vengrijai priėmus atitinkamą poziciją D. Trumpas galėtų išvengti atsakomybės ir pasakyti savo rinkėjams respublikonams, kad jei bus išrinktas, neskirs nė cento Ukrainai.
Vengrija nurodė nesutiksianti, kad iki rinkimų JAV būtų priimtas toks taisyklių pakeitimas, dėl kurio Vašingtonui atitektų svarbus vaidmuo paskolos suteikimo procese.
Paskola galėtų būti padengta panaudojant pelną, gautą iš daugiau kaip 250 mlrd. dolerių (228,7 mlrd. eurų) vertės Rusijos turto, imobilizuoto Vakarų šalyse po Vladimiro Putino inicijuotos plataus masto invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį. Daugiau galimybių čia turi Europa, kadangi didžioji dalis lėšų yra jos dispozicijoje.
Svarbiausia aplinkybė – laikas. Vašingtonas primygtinai reikalauja, kad ES bent iki 36 mėnesių pratęstų sankcijų atnaujinimo terminą. Pagal dabartines taisykles ES sankcijos atnaujinamos kas šešis mėnesius, todėl didėja tikimybė, kad kuri nors šalis galėtų atsisakyti turto įšaldymo, ir jeigu taip nutiktų, paskolai padengti nacionalinės vyriausybės turėtų panaudoti mokesčių mokėtojų pinigus.
Nors visi lyderiai pritaria sankcijų taikymo laikotarpio pratęsimui iki 36 mėnesių, kaip prašo JAV, V. Orbanas pasisako prieš. Deja, pagal ES galiojančią tvarką bet kokiems sankcijų taikymo taisyklių pakeitimams turi pritarti visos 27 valstybės narės.
Ukrainai žūtbūt reikalingas papildomas finansavimas, kurį galėtų suteikti sąjungininkės Vakaruose ir kuris padėtų palaikyti valstybės funkcionavimą bei palengvintų pastangas išgyventi, kaip spėjama, itin sudėtingą žiemą, turint omenyje Rusijos atakų suniokotą energetikos infrastruktūrą.
Dabar gi, dėl V. Orbano veiksmų mažai tikėtina, kad JAV prisiims reikšmingą vaidmenį. Kita vertus, Europa bet kuriuo atveju atrodo nusiteikusi ryžtingai.
„Jei to neišspręsime [pratęsdami sankcijų galiojimą], ES, įskaitant Vengriją, tai kainuos daugiau pinigų“, – sakė vienas ES diplomatas, kuriam, kaip ir kitiems čia cituojamiems asmenims, mainais už atvirus atsakymus buvo garantuotas anonimiškumas.
Kitaip nei dalyvaujant JAV, Europos šalims, įskaitant Vengriją, nusimato didesnės išlaidos.
Vis dėlto V. Orbanui ta kaina regisi priimtina, o visa situacija – naudinga dėl perspektyvos įgyti taip reikalingą JAV respublikonams atstovaujančio bičiulio prielankumą.
„[Vengrijai] nesvarbu, kad Europai teks mokėti daugiau. Svarbiausia čia – pagalba D. Trumpui“, – nurodė kitas ES diplomatas.
Jei Briuselis ir Vašingtonas drauge įsipareigotų suteikti 35 mlrd. eurų paskolą, perrinktas D. Trumpas metų metus negalėtų išsisukti nuo atsakomybės. Bet jei paskola bus patvirtinta be JAV, D. Trumpo toks įsipareigojimas nesaistys.
V. Orbano sprendimas blokuoti paskolą yra dar vienas pavyzdys, bylojantis apie liepą „Mar-a-Lago“ rezidencijoje susitikusių D. Trumpo ir Vengrijos ministro pirmininko interesų suderinamumą.
Žurnalistams Briuselyje V. Orbanas yra pasakęs, kad iššaus kelis buteliu šampano, jei lapkritį D. Trumpas nurungs Kamalą Harris. Atrodo, kad Ukrainos klausimu šie politikai žengia koja kojon, rašo „Politico“.