Šių keturių šalių bendradarbiavimas skatina NATO pasirūpinti glaudesniais ryšiais su sau artimų pažiūrų šalimis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Štai ketvirtadienį Briuselyje įvykusiame NATO gynybos ministrų susitikime pirmą kartą dalyvavo Australijos, Naujosios Zelandijos, Pietų Korėjos ir Japonijos aukšto rango diplomatai.
Trijuose ankstesniuose kasmet rengiamuose analogiškuose susitikimuose Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono lyderiai dalyvavo svečių statusu.
„Tvirtėjančius šių keturių šalių ryšius su NATO sąjungininkėmis reikėtų vertinti kaip ypač pozityvų reiškinį vien jau todėl, kad Indijos ir Ramiojo vandenynų regione kylantys saugumo iššūkiai, be abejonės, yra susiję su tuo, kas vyksta čia. Pasaulis yra nedalomas“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.
Rusija kreipėsi į savo sąjungininkes ir tikisi jų pagalbos kare prieš Ukrainą.
Iranas jau pristatė bepiločių orlaivių „Shahed“, kuriais reguliariai apšaudomi Ukrainos miestai, ir atsiuntė savų ekspertų karo klausimais. JAV ir Ukraina tvirtina, kad ši šalis perdavė ir balistinių raketų, nors Teheranas šitai neigia. Šiaurės Korėja, savo ruožtu, siunčia galybę artilerijos šaudmenų, taip pat raketų, be galo reikalingų lėtai į priekį judančioms Rusijos pajėgoms. Ukrainos teigimu, Šiaurės Korėja yra atsiuntusi ne tiktai ginklų, bet ir tūkstančius karių, galinčių dalyvauti karo veiksmuose.
Kinija tvirtina neremianti Rusijos ginklais, nors Vašingtonas nedviprasmiškai nurodė, kad Pekinas padeda Vladimiro Putino kariuomenei. Be to, Kinija perka Rusijos energiją ir eksportuoja mikroschemas bei kitas prekes, be kurių Maskvos karo mašina tikrai nebūtų tokia galinga kaip dabar.
Šią savaitę Pekine susitikę Rusijos ir Kinijos oficialūs asmenys įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti. Pastaraisiais mėnesiais šios šalys surengė bendras karines pratybas.
Ukrainos sąjungininkės teikia Kyjivui būtiną karinę pagalbą, tačiau su išlygomis – neleisdamos pristatytais ginklais smūgiuoti Rusijos gilumoje esančių objektų, nors Maskvos partnerės taip tikrai nesielgia.
Dėl susidariusios padėties NATO privalo stiprinti ryšius su kitoje pasaulio pusėje esančiomis demokratinėmis šalimis.
Nerimą kelia ir grėsmingas Kinijos elgesys kitų Azijos šalių, pavyzdžiui, Filipinų, atžvilgiu, taip pat pajėgų telkimas prie Taivano.
„Žinoma, mums taip pat kelia nerimą intensyvus Kinijos pajėgų telkimas“, – sakė M. Rutte.
JAV, Nyderlandai ir Didžioji Britanija priklauso toms NATO šalims, kurios pasisako už glaudesnius Aljanso santykius su skeptiškai Kinijos politiką vertinančiomis regiono lyderėmis. Vėliau šį mėnesį įvyks Nyderlandų vadovaujamas aukščiausio rango NATO diplomatų vizitas į Australiją ir Naująją Zelandiją. Prieš tai analogišką viešnagę Japonijoje ir Pietų Korėjoje ketina suorganizuoti JAV.
Deja, ne visos NATO narės pritaria santykių su Rytais plėtrai.
Aršiausiai NATO ketinimui įsteigti naują biurą Tokijuje pasipriešino Prancūzija, pareikšdama, kad Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos misija – rūpintis savu, taigi, Šiaurės Atlanto, regionu.
Kai kurios NATO priklausančios ir bendrą sieną su Rusija turinčios Vidurio Europos šalys taip pat norėtų, kad daugiausia dėmesio būtų skiriama to regiono parengimui galimam karui su Maskva, Indijos ir Ramiojo vandenynų regiono reikalus paliekant JAV.
Kita vertus, Kinija seniai yra įspėjusi NATO, kad nemėgintų pernelyg suartėti su keturiomis demokratinėmis šalimis Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
Nors keturios svečių statusą turinčios šalys nepriklauso NATO struktūrai, jų gynybos pramonė yra labai susijusi su Atlanto aljansu.
„Šioje srity vyksta glaudus bendradarbiavimas. Visada ieškoma galimybių“, – leidiniui „Politico“ sakė Australijos gynybos pramonės ministras Patas Conroy, kalbėdamas apie pastarojo meto Australijos susitarimus: su Norvegija dėl raketų, su Vokietija dėl 100 šarvuotųjų transporto priemonių ir su Prancūzija dėl Ukrainai skirtos amunicijos gamybos.
Kai kurių Europos šalių, pavyzdžiui, Lenkijos ir Rumunijos, pagrindine partnere tapo Pietų Korėja. Šiuos santykius padiktavo poreikis skubiai gauti ginklų, kuriais būtų galima pakeisti Ukrainai perduotą arsenalą.
„Pietų Korėjos ir NATO ryšiai dar niekada nebuvo tokie tvirti kaip 2024 metais, – balandžio mėnesį paskelbtoje publikacijoje rašė Briuselio laisvojo universiteto Saugumo, diplomatijos ir strategijos centro specialistas Korėjos klausimais Ramonas Pacheco Pardo. – Pietų Korėja gali greitai padidinti gamybos mastą, ko Europos šalys nesugebėtų, kadangi ne vieną dešimtmetį per mažai lėšų skyrė gynybai.“
Oana Lungescu, buvusi NATO atstovė spaudai, vėliau prisijungusi prie Didžiosios Britanijos Karališkojo jungtinių tarnybų instituto (RUSI), patikino, kad NATO gali padidinti savo įtaką Indijos ir Ramiojo vandenynų regione.
„Vienas iš klausimų, kurį reikėtų apsvarstyti, – tai reguliarios karinės pratybos, kuriose dalyvautų NATO ir Aljanso partnerės regione, kokias jau rengia pavienės sąjungininkės nacionaliniu lygmeniu“, – sakė O. Lungescu.