Politinė drama Berlyne: Federalinės respublikos istorijoje to nėra buvę

Kol visų akys buvo nukreiptos į rinkimus JAV, čia pat Europoje vis labiau aštrėjo politinė krizė. Iš trijų sunkiai suderinamų partijų sudaryta Vokietijos šviesoforo vyriausybė jau seniai sunkiai rado bendrą kalbą, o pramonės atstovai garsiai ragino keisti vyriausybės kursą, kad būtų pagaliau sustabdytas ekonominis šalies nuosmukis. Kai strateginiame dokumente to ultimatyviai pareikalavo finansų ministras, laisvųjų demokratų lyderis Christianas Lindneris, prasidėjo baigiamasis šviesoforo dramos aktas.

Penktadienį viešumon patekus finansų ministro dokumentui, kanlceris Olafas Scholzas šaukė vieną krizės posėdį po kito, iš visų pusių skambant pranašavimui apie greitą koalicijos baigtį. Įvykių stebėtojai jautė: nervingai mirkčiojęs vyriausybės šviesoforas tuoj tuoj užges. Sprendžiant iš spaudos komentarų, to netgi buvo laukiama. O ir viešosios nuomonės tyrimų instituto INSA naujausia apklausa parodė, kad didesnė pusė – net 57 proc. – apklaustųjų norėtų naujų rinkimų.

Ir tai nestebina: šviesoforo vyriausybei vadovaujant, šalyje jau antrus metus iš eilės tęsiasi recesija, Vokietijos ekonominės perspektyvos yra blogiausios iš visų didžiųjų pramoninių valstybių. O kaltinti dėl to reikia ne vien nepalankiai susiklosčiusias aplinkybes, bet ir klaidingus vyriausybės sprendimus.

Pramonės atstovai ir ekonomistai vis atviriau kalba apie šaliai gresiančią deindustrializaciją, stambūs koncernai skelbia planuojantys uždaryti Vokietijoje gamyklas, įmonės investuoja ne savo šalyje, o kitur – kur pigesnė energija bei darbo jėga ir ne toks griežtas biurokratinis reguliavimas.