Keturių partijų koalicija praėjusį mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose laimėjo daugiausiai vietų ir pareiškė, kad jos kandidatė, Paryžiaus valstybės tarnautoja Lucie Castets, turėtų būti paskirta ministre pirmininke, nors iki daugumos jiems pritrūko daug.
Prezidentas E. Macronas sakė, kad Prancūzijai reikia institucinio stabilumo, o kairieji negalėjo laimėti balsavimo dėl pasitikėjimo, kurį iš karto surengtų jų oponentai parlamente.
Didžiausia iš keturių kairiųjų partijų – „Nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI) – paragino rugsėjo 7 dieną surengti didelę demonstraciją.
Komunistų lyderis taip pat palaikė „didelę liaudies mobilizaciją“ artimiausiomis dienomis, nors socialistai nurodė, kad kol kas skubiai reikia politinių diskusijų.
E. Macronas, kurio centristinis aljansas rinkimuose užėmė antrąją vietą, antradienį pradėjo naujas konsultacijas su partijų lyderiais. Prezidentas sakė, kad Prancūzijai reikia institucinio stabilumo, o kairieji negali laimėti balsavimo dėl pasitikėjimo, kurį iš karto surengtų jų oponentai parlamente.
Jis paragino tris iš keturių kairiųjų partijų – socialistus, žaliuosius ir komunistus – bendradarbiauti su „kitomis politinėmis jėgomis“ ir rasti išeitį iš aklavietės, tačiau nepaminėjo radikalios kairiosios partijos „Nenugalėtoji Prancūzija“, kuri laimėjo daugiausiai vietų iš visų keturių partijų.
Tačiau trys partijos atsisakė priimti jo pasiūlymą. Socialistų lyderis Olivier Faure’as pareiškė, kad nebus „demokratijos parodijos bendrininkas“. Žaliųjų partijos atstovė Marine Tondelier sakė, kad jos partija „netęs šio cirko, šių fiktyvių konsultacijų“.
Rinkimuose nė vienai frakcijai nepavyko laimėti daugumos: NFP gavo daugiau kaip 190 vietų, E. Macrono centristinis aljansas – apie 160, o kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinis sambūris“ (RN) – 140.
E. Macrono kadencija tęsiasi iki 2027 metų, o Prancūzijos vyriausybė paprastai sudaroma iš prezidento partijos, nes parlamento rinkimai paprastai vyksta netrukus po prezidento rinkimų. Tačiau padėtis pasikeitė, kai šią vasarą jis paskelbė pirmalaikius parlamento rinkimus.
Nuo liepos 7 dienos balsavimo Prancūzijai vadovavo laikinoji vyriausybė, taip pat ir Paryžiaus olimpinių žaidynių metu, tuo piktindamasi NFP aljansas.
„Mano atsakomybė yra ta, kad šalis nebūtų nei blokuojama, nei silpninama, – sakė E. Macronas po pirmadienio vakarą įvykusio pirmojo derybų raundo. – Socialistų partija, žalieji ir komunistai kol kas nepasiūlė būdų, kaip bendradarbiauti su kitomis politinėmis jėgomis. Dabar jos pačios turi tai padaryti.“
Ragina gyventojus dalyvauti demonstracijose
Į prezidento žodžius piktai sureagavo organizacija „nenugalėtoji Prancūzija“ (LFI), kurios nacionalinis koordinatorius Manuelis Bompardas skundėsi dėl „nepriimtino antidemokratinio perversmo“. LFI lyderis Jeanas-Lucas Mélenchonas žengė dar toliau ir pagrasino apkalta prezidentui.
Partija paragino jaunimo organizacijas ir kitas grupes rugsėjo 7 dieną dalyvauti „didelėje mobilizacijoje“ ir apkaltino prezidentą keliant rimtą pavojų demokratijai.
Komunistų lyderis Fabien Roussel paragino prancūzus protestuoti, kad ir kur jie būtų, „miestų centruose ir prie prefektūrų“.
Socialistų atstovas Olivier Faure teigė, kad jis taip pat dalyvaus demonstracijose, jei jos įvyks.
„Aš nesiekiu chaoso, – sakė jis, – aš sakau, kad būtent tai kuria valstybės vadovas“.
37 metų Lucie Castets buvo neįtikėtinas kandidato į ministrus pirmininkus pasirinkimas. Ji yra Paryžiaus merijos finansų direktorė ir, kaip aukšto rango valstybės tarnautoja, yra nerenkama.
Antradienį Prancūzijos radijui L. Castets sakė, kad valstybės vadovas sako Prancūzijos žmonėms, jog jie neteisingai balsavo: „Prezidentui demokratija nieko nereiškia, ir aš manau, kad tai labai pavojinga.“
Tiek E. Macrono aljansas, tiek RN, kurių vadovai pirmadienį susitiko su prezidentu, pažadėjo balsuoti už NKP kandidatus. RN lyderiai Marine le Pen ir Jordanas Bardella apibūdino NFP kaip „pavojų“ Prancūzijai.
Prezidentas E. Macronas siekė suformuoti vyriausybę iš „respublikoniškų jėgų“, į kurią neįeina ir kraštutinių dešiniųjų Nacionalinis ralis, ir radikalioji „Nepalūžusi Prancūzija“.
Tarp kitų galimų kandidatų, politiniuose sluoksniuose įvardijamų kaip būsimasis Prancūzijos ministras pirmininkas, yra buvęs socialistų vidaus reikalų ministras Bernard’as Cazeneuve’as ir Xavier Bertrand’as, kuris yra regiono lyderis iš centro dešiniųjų Respublikonų partijos.
Dabartinis laikinasis vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas antradienį sakė, kad B. Cazeneuve’as, kaip „didis respublikonas“, galėtų sėkmingai vadovauti koalicijai.
Atmesdamas LFI kaip pavojingą, jis Prancūzijos televizijai sakė, kad „Naujojo liaudies fronto vyriausybė neturi jokių šansų išsilaikyti valdžioje ilgiau nei vieną dieną“.
