Ceremonijoje dalyvaujant išrinktajam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, Didžiosios Britanijos princui Williamui ir kitiems tarptautiniams asmenims, įskaitant Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį, E. Macronas rekonstruotą katedrą sieks pristatyti kaip Prancūzijos vidinių kūrybinės galios išteklių simbolį, rašo BBC.
Šiai progai skirtoje kalboje jis ragins pasaulį žvelgti toliau dabartinės šalies politinės krizės ir žavėtis ryžtu, organizacija bei sunkiu darbu, kuris vos per penkerius metus išgelbėjo vieną garsiausių Prancūzijos pastatų.
Ilgai lauktas renginys vyks tuo metu, kai Prancūzija įžengė į gilaus netikrumo laikotarpį, kurį sukėlė trečiadienį žlugusi ministro pirmininko Michelio Barnier vyriausybė. Jį pakeisiantis asmuo dar nepaskirtas.
Praėjus penkeriems su puse metų po katedrą nuniokojusio gaisro, E. Macronas planavo, kad jos atidarymas taps optimistine 2024 metų, kuriais taip pat vyko Paryžiaus olimpinės žaidynės, kulminacija.
Tačiau, nors jis ir siekia pasinaudoti neabejotina šio projekto sėkme, akis bado kontrastas tarp prislėgtos šalies būklės ir didingo pasiekimo sutvarkant nuostabią gotikinę katedrą.
Būsima ceremonija reikš momentą, kai katedra vėl pereis Katalikų Bažnyčios žinion – tai įvyks per pirmąsias Mišias, kurios bus aukojamos šį sekmadienį.
Arkivyskupas Laurent`as Ulrichas su lazda, pagaminta iš išgelbėtos stogo sijos, pabels į priekinį portalą. Atsiliepus chorui, kuris jau bus viduje, jis įžengs į katedrą ir lieps vargonams „skambėti, šlovinant Dievą“.
Iš pradžių E. Macronas ketino sakyti kalbą katedros viduje, tačiau jam buvo patarta, kad tai prieštarautų griežtoms Prancūzijos pasaulietiškumo taisyklėms.
Radus kompromisą, jis prieš aštuonias dienas apsilankė katedroje ir padėkojo šimtams ją rekonstravusių meistrų – per televizijos transliuotą turą pasaulis galėjo pirmą kartą išvysti stulbinamai atnaujintą interjerą.
Po religinės ceremonijos vakare vyks kinų pianisto Lang Lango ir kanadiečių dainininkės Garou koncertas.
Tačiau ceremonijoje nebus vieno garbingo pasaulio asmens – popiežiaus Pranciškaus. Tiesa, jis atsiuntė žinią, kuri šeštadienį bus perskaityta svečiams.
Popiežiaus santykiai su Prancūzija nėra itin draugiški. Pranešama, kad jį papiktino Prancūzijos politika, kuria siekiama mažinti imigraciją, bei E. Macrono sprendimas įtraukti į šalies konstituciją teisę į abortą.
Prancūzijos spaudoje teigiama, kad popiežius labiau domisi jaunesnėmis ir augančiomis pietų pusrutulio krikščionių bendruomenėmis nei Viduramžių Europos bažnyčiomis.
2019 metų balandžio 15 dieną įsiplieskęs gaisras sunaikino Viduramžių katedros stogo sijas, špilį ir tris akmeninių skliautų dalis. Pradėjus rinkti lėšas katedros atstatymui, donorai paaukojo 850 mln. eurų. Prie projekto dirbo 2 tūkst. akmentašių, dailidžių, meno restauratorių, inžinierių ir architektų.
Į Paryžių atvyksta E. Muskas
Šeštadienį Paryžiuje tikimasi sulaukti Elono Musko, turtingiausio žmogaus pasaulyje ir vieno artimiausių išrinktojo JAV prezidento Donaldo Trumpo sąjungininkų, praneša AFP.
Paryžiaus sostinėje vyks po 2019 m. kilusio didelio gaisro restauruotos Dievo Motinos bažnyčios atidarymas.
Anoniminis šaltinis atskleidė, kad E. Musko lėktuvas Paryžiaus-Buržė oro uoste turėjo leistis 15 val. 20 min. Prancūzijos (16 val. 20 min. Lietuvos) laiku.
