Svarbiausias klausimas per dviejų dienų susitikimą Latvijos sostinėje Rygoje: kaip 28 nares turinti ES turėtų suderinti Rytų partnerystės programą, kurioje dalyvauja Armėnija, Azerbaidžanas, Baltarusija, Gruzija, Moldova ir Ukraina, ir savo santykius su Rusija?
Praeitais metais Rusijos įvykdyta Ukrainai priklausančio Krymo aneksija ir numanoma pagalba prorusiškiems separatistams Rytų Ukrainoje rodo, kad Maskva pasiryžusi užkirsti kelią buvusioms Sovietų Sąjungos respublikoms atsigręžti į Vakarus ir nusiteikusi išlaikyti savo įtakos zoną.
Dėl šios priežasties Rytų partnerystės projektas, įkurtas 2009 metais, siekiant sustiprinti stabilumą ir saugumą tame regione, gali judėti į priekį tik lėtu tempu, sako Latvijos politologas Andris Sprūdas.
Kita vertus, pastebima ženklų, jog Berlynas, Paryžius ir Maskva jau nori, kad audra dėl Ukrainos liautųsi, apie ką byloja ir Rusijos sprendimas atsisakyti savo nusistatymo prieš ES ir Ukrainos laisvosios prekybos sutartį, įsigaliosiančią ateinančiais metais.
Antradienį Briuselyje viešėjęs Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas apie Rytų partnerystės projektą atsiliepė gana nuolaidžiu tonu.
„Mes norime vienintelio dalyko – ... kad tie ryšiai nebūtų kuriame Rusijos Federacijos teisėtų interesų sąskaita“, – jis sakė žurnalistams.
„Dramblys porceliano praduotuvėje“
Vėliausias Rytų partnerystės viršūnių susitikimas, vykęs Vilniuje 2013 metų lapkritį, pakurstė įtampą, kai tuometis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius nusigręžė nuo asociacijos su ES sutarties, pasirinkęs išsaugoti glaudesnius ryšius su Rusija.
Tas paskutinę minutę priimtas sprendimas išprovokavo kelias savaites trukusius įnirtingus protestus, privertusius nuverstą V. Janukovyčių sprukti iš šalies. Vėliau Rusija aneksavo Krymą, o Ukrainos rytuose įsiplieskė tebevykstantis konfliktas tarp prorusiškų separatistų ir vyriausybės pajėgų.
Tuo tarpu dabartinis provakarietiškas Ukrainos prezidentas Petro Porošenka asociacijos su ES sutartį pasirašė tik pernai birželį.
Dabar abi pusės numato Rytų partnerystės susitikimo kuluaruose pasirašyti dokumentą, patvirtinantį naują 1,8 mlrd. eurų vertės ekonominės pagalbos Ukrainai paketą.
Kol kas šešios Rytų partnerystės programos šalys negali tikėtis narystės Europos Sąjungoje, ir tokia padėtis nepasikeis ateinančius penkerius metus, anksčiau nurodė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris.
Tuo tarpu ES diplomatijos vadovė Federica Mogherini svarbiausiu uždaviniu laiko pastangas pagerinti santykius su Rusija, sako Rytų partnerystės ekspertė Elzbieta Kaca, dirbanti Lenkijos tarptautinių reikalų institute.
Dėl šios priežasties bus dedamos kolektyvinės pastangos subalansuoti ES interesus ir uždavinius, tuo pačiu atsižvelgiant į Maskvos poziciją.
„Daugelis mano, kad turėtume pastatyti paminklą (Rusijos prezidentui Vladimirui) Putinui, nes jis mobilizavo daugelį šalių, daugelį tapatybių“, – AFP sarkastiškai pažymėjo A. Sprūdas.
„Jis mobilizavo NATO ir ES, sustiprino Ukrainos tapatybę. Rusija elgiasi kaip dramblys porceliano parduotuvėje – teigiama prasme“, – pridūrė jis.
Vis dėlto, anot politologo, „daugeliui ES šalių (Rusija) yra ne vien verslo partnerė, bet ir politinė bei diplomatinė partnerė, į kurios interesus buvo netiesiogiai atsižvelgta“.
Bevizis režimas su ES
Netgi viršūnių susitikimo organizatorės – ES ir Latvija, šiuo metu pirmininkaujanti Bendrijai – pripažįsta, kad šįkart neplanuojama priimti jokių svarbių sprendimų.
„Norim gauti pakartotinį Europos Sąjungos patvirtinimą apie šio regiono ir šios politikos strateginę svarbą“, – sakė Jūris Poikanas, Latvijos ambasadorius Rytų partnerystės projekte.
„Šis viršūnių susitikimas neatvers naujų kelių, bet parodys, kad politika veikia“, – pridūrė vienas ES pareigūnas.
Asociacijos sutartis su ES jau sudariusios šalys – Gruzija, Moldova ir Ukraina – bus raginamos tęsti įstatymų ir taisyklių reformas, lengvinančias bendradarbiavimą su Bendrija.
Potencialia paskata toms šalims gali tapti bevizis režimas su 28 nares turinčia Europos Sąjunga. Moldova tokią sutartį jau sudarė praeitais metais, bet to dar neužsitikrino Gruzija ir Ukraina.
Apie bevizį režimą Gruzijos ir Ukrainos piliečiams kol kas nebus kalbama, sakė šaltiniai, artimi Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui.
Tuo tarpu Armėnija nusigręžė nuo asociacijos sutarties su ES, praeitais metais prisijungusi prie V. Putino inicijuoto Eurazijos Ekonominės Sąjungos projekto.
Maskva 2010 metais įkūrė šį prekybos bloką, kuriam taip pat priklauso Baltarusija ir Kazachstanas, siekdama suteikti atsvarą ES pastangoms stiprinti ryšius su buvusiomis komunistinėmis Rytų Europos šalimis.
Vis dėlto Armėnija gali paskelbti Rygoje grįžtanti prie derybų stalo su ES.
Šis viršūnių susitikimas taip pat gali suteikti pagrindą deryboms su pagrindine tema nesusijusiems, bet aktualiems klausimams, tokiems kaip sankcijos Rusijai, migrantų kvotos ir Graikijos bankroto grėsmė.