Šis metaloidas, dar žinomas kaip "radis F", gamtoje labai retas ir daugiausiai aptinkamas urano rūdoje. Polonis labai radioaktyvus ir skleidžia gyviems organizmams labai pavojingas alfa daleles, sudarytas iš dviejų protonų ir dviejų neutronų bei turinčias teigiamą krūvį.
Prieš susiejant su Y.Arafato mirtimi, ši medžiaga atsidūrė dėmesio centre dėl Aleksandro Litvinenkos bylos. Šis buvęs Rusijos šnipas, vėliau tapęs aršiu Kremliaus kritiku, mirė 2006 metais vienoje Londono ligoninėje, pasireiškus smarkaus apsinuodijimo poloniu simptomams.
Labiausiai paplitusio polonio izotopo Po210 nedideli kiekiai aptinkami grunte, atmosferoje ir netgi žmogau kūne, tačiau jo didesnės dozės, patekusios į organizmą prarijus arba įkvėpus, yra labai toksiškos ir smarkiai pažeidžia audinius bei organus.
Tai vienas iš rečiausių elementų gamtoje: 10 gramų urano būna ne daugiau nei vienas nanogramas polonio.
Ši medžiaga naudojama kaip alfa spinduliuotės šaltinis moksliniuose tyrimuose ir medicinoje, taip pat kaip šilumą generuojanti medžiaga kosminėse technologijose, tačiau paprastai tokiu pavidalu, kad ja nebūtų galima lengvai apsinuodyti.
Nedideli polonio kiekiai taip pat aptinkami tabake, į kurį jis patenka iš dirvožemio ir rūkalų gamyklose naudojamų fosfatų.
Polonį 1898 metais atrado mokslininkai Marie Sklodowska-Curie ir jos vyras Pierre'as Curie, tyrinėdami Prancūzijoje radioaktyvumą minerale uraninite, kuris yra pagrindinė urano rūda.
M.Sklodowska-Curie naująjį elementą pavadino savo tėvynės Lenkijos garbei. Tuo metu Lenkiją valdė ją pasidalijusios grobuoniškos kaimynės - Rusija, Prūsija ir Austrija.
Už polonio ir radžio atradimą bei radioaktyvumo tyrimus sutuoktiniai Curie pelnė 1903 metų Nobelio fizikos premiją, kurią pasidalijo su Prancūzijos mokslininku Antoine'u Becquerel'iu.
Kaip ir daugelis pirmųjų radioaktyvumo tyrėjų, M.Sklodowska-Curie mirė nuo spinduliuotės sukeltos leukemijos 1934 metais, būdama 67 metų.