Kaip pranešė žurnalistai, M. Pompeo lėktuvas trečiadienio rytą nusileido Tel Avive.
Kaip skelbiama, vizito metu JAV diplomatijos vadovui nepavyks susitikti su Jungtinių Valstijų ambasadoriumi Izraelyje Davidu Friedmanu, kuriam, pasak ambasados atstovo, pasireiškė „nesunkūs viršutinių kvėpavimo takų [infekcijos] simptomai“, nors jo testas dėl koronaviruso buvo neigiamas.
Per vieną iš retų kelionių į užsienį koronaviruso pandemijos metu M. Pompeo susitiks su Izraelio ministru pirmininku Benjaminu Netanyahu ir paskirtuoju gynybos ministru Benny Gantzu.
Derybos įvyks prieš ketvirtadienį numatytą vienybės vyriausybės, kurią sudaryti sutarė buvę politiniai priešininkai B. Netanyahu ir B. Gantzas, prisaikdinimą.
Izraelyje per trumpesnį nei vienų metų laikotarpį įvyko treji aiškaus nugalėtojo neiškėlę rinkimai. Nei B. Netanyahu, nei buvusiam kariuomenės vadui B. Gantzui nepavyko suformuoti koalicijos, todėl praėjusį mėnesį jie sutarė suvienyti jėgas ir sudarė susitarimą dėl valdžios pasidalijimo.
Pagal susitarimą nuo 2009 metų valdžioje esantis B. Netanyahu dar pusantrų metų stovės prie vyriausybės vairo, o tada jį premjero poste pakeis antradienį iš parlamento pirmininko posto atsistatydinęs B. Gantzas.
Koaliciniame susitarime numatyta, kad Izraelio vyriausybė nuo liepos 1-osios gali pradėti svarstyti Vakarų Kranto teritorijų aneksiją, apie kurią kalbama sausį JAV prezidento Donaldo Trumpo pristatytame Artimųjų Rytų taikos plane.
Šiuo kontroversišku planu Vašingtonas uždegė žalią šviesą Izraeliui aneksuoti žydų nausėdijas ir kitas strategiškai svarbias Vakarų Kranto teritorijas.
Palestiniečiai, 2017 metais nutraukę ryšius su D. Trumpo administracija dėl jos proizraelietiškos pozicijos, atmetė šį planą.
Palestiniečių vyriausiasis derybininkas Saebas Erekatas sakė, kad M. Pompeo komanda prieš valstybės sekretoriaus vizitą su jais nesusisiekė.
„D. Trumpo administracija bendradarbiauja su Izraeliu, šiam siekiant įgyvendinti savo planą dėl aneksijos, kuriuo mėginama nugramzdinti į užmarštį Palestinos žmonių teises. Šis planas taip pat yra akivaizdi ataka prieš taisyklėmis grindžiamą tarptautinę sistemą“, – kalbėjo jis.
Izraelis kontroliuoja Vakarų Krantą nuo 1967-ųjų, kai užėmė jį per Šešių dienų karą. Vakarų Krante gyvena beveik 3 mln. palestiniečių ir maždaug 400 tūkst. izraeliečių, pastarieji – nausėdijose, kurios pagal tarptautinę teisę laikomos neteisėtomis.
Palestiniečiai ir didelė dalis tarptautinės bendrijos mano, kad Vakarų Kranto aneksavimas panaikintų bet kokią galimybę Artimųjų Rytų konfliktą užbaigti dviejų valstybių sprendiniu.