Šeštadienį šv. Elžbietos bažnyčioje Budapešte popiežiaus klausėsi apie 600 pabėgėlių, daugiausia iš Ukrainos, taip pat vargstančių žmonių, dar apie tūkstantis susirinko lauke.
Išklausęs kai kurių iš jų gyvenimo istorijų, tarp jų ir pabėgusio iš Ukrainos penkių vaikų tėvo Oleho Jakovlevo pasakojimo, popiežius padėkojo Vengrijai už tai, kad ji „ne tik dosniai, bet ir su entuziazmu priėmė tiek daug pabėgėlių iš Ukrainos“.
V. Orbano vyriausybė, nukrypdama nuo savo įprastinės prieš pabėgėlius nukreiptos pozicijos, priėmė karo pabėgėlius iš kaimyninės Ukrainos. Bet aktyvistai tvirtina, kad paramos sistema beveik neegzistuoja, o V. Orbano atkaklus noras palaikyti ryšius su Maskva atbaido ukrainiečius.
Popiežius pabrėžė, kad reikia rodyti „gailestingumą visiems“. Jis paragino žmones „padėti išrauti abejingumo ir savanaudiškumo blogį iš visuomenės, iš mūsų miestų ir vietovių, kur gyvename, ir įžiebti naujo, teisingesnio ir broliškesnio pasaulio viltį“.
Penktadienį 86 metų argentinietis, sakydamas kalbą V. Orbanui ir kitiems vyriausybės pareigūnams, pabrėžė, kad „svarbu būti atviriems kitiems“, ir įspėjo, kad negalima „užsisklęsti savyje“.
Šeštadienį viena prie bažnyčios stovėjusi ukrainietė, prisistačiusi kaip Elena, naujienų agentūrai AFP sakė, kad tikisi pamatyti popiežių, „kuris yra tvirtas taikos gynėjas“.
„Čia nesusidūrėme su jokiomis problemomis, bet, žinoma, kai lauki, kada galėsi grįžti, per daug giliai nepasineri“, – kalbėjo 43-jų metų šokėja iš Kijevo šiaurinės dalies.
Nuo tada, kai Rusija daugiau nei prieš metus įsiveržė į kaimyninę šalį, daugiau nei du milijonai ukrainiečių kirto Vengrijos sieną, bet tik 35 tūkst. jų pateikė prašymus gauti ES laikinosios apsaugos statusą šioje šalyje. Tai daug mažiau nei kitose į vakarus nuo Ukrainos esančiose šalyse.
V. Orbanas išsiskiria visoje ES tuo, kad atsisako pasmerkti Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną dėl invazijos į Ukrainą. Jis taip pat atsisako siųsti karinę paramą Ukrainai ir kritikuoja ES sankcijas Rusijai.
Sekmadienį 9.30 val. vietos laiku popiežius Budapešte laikys mišias po atviru dangumi, kuriose, kaip tikimasi, dalyvaus tūkstančiai maldininkų ir kurios vainikuos jo trijų dienų viešnagę Vengrijoje.
Tai 41-oji Pranciškaus užsienio kelionė nuo 2013 metų, kai jis tapo popiežiumi, ir pirmoji užsienyje po to, kai kovo mėnesį tris naktis praleido ligoninėje dėl bronchito, o tai paskatino susirūpinimą dėl jo sveikatos būklės.
Pastarąjį kartą Popiežius Pranciškus Vengrijoje, – kur 39 proc. iš 9,7 mln. gyventojų yra katalikai, – trumpai lankėsi 2021 metais.
Jonas Paulius II buvo pirmasis popiežius, apsilankęs Vengrijoje 1991 ir 1996 metais.