Vizitas rengiamas metai po to, kai popiežius supykdė Turkiją genocidu pavadinęs armėnų žudynes Osmanų imperijoje, ir kilus naujai įtampai tarp Armėnijos ir jos kaimyno Azerbaidžano.
Vatikanas seniai remia armėnų reikalą, vaizduodamas skurdžią, 3 mln. gyventojų turinčią ir daugiausia krikščionių ortodoksų Armėniją tikėjimo ir kankinystės bastionu daugiausia musulmoniškame regione. Armėnija yra pirmoji krikščionybę valstybine religija paskelbusi valstybė – tai įvyko 301 metais.
Penktadienį prasidėsiančio vizito metu Pranciškus pasimels prie Armėnijos genocido memorialo, paleis taikos balandį netoli Armėnijos uždarytos vakarinės sienos su Turkija ir mels taikos regione per ekumenines pamaldas su Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios patriarchu Karekinu II.
Nors katalikai Armėnijoje yra tik mažytė bendruomenė, dauguma armėnų, regis, labai džiaugiasi Pranciškaus apsilankymu ir jo pademonstruota parama genocidu pavadinant maždaug 1,5 mln. armėnų išžudymą prieš 100 metų.
„Visi laukia jo vizito ir jam rengiasi, – sakė Roza Karapetian, gyvenanti šalies šiaurės vakaruose esančiame Giumri mieste, kur popiežius aukos vieninteles katalikiškas šio vizito mišias. – Taip pat ir aš, aš labai laukiu jo atvykimo ir skaičiuoju dienas.“
Iš pradžių kelionė buvo planuojama kaip taikos skatinimo misija į Armėniją ir Azerbaidžaną, bet šį pavasarį kilus naujoms Kalnų Karabacho konflikto kovoms, buvo padalyta į dvi dalis.
Dabar Pranciškus lankysis tik Armėnijoje, o „užbaigs“ apsilankymą Kaukaze po dviejų mėnesių, vizitais Azerbaidžane ir Gruzijoje rugsėjo 30-spalio 2 dienomis, nurodė Vatikanas.
Pranciškus per ekumenines pamaldas už taiką, kurios šeštadienį įvyks sostinės Jerevano Respublikos aikštėje, tikriausiai paragins taikiai išspręsti Kalnų Karabacho konfliktą. Vatikanas sakė, kad turėtų dalyvauti dešimtys tūkstančių armėnų – didžiausia minia popiežiaus vizito metu.
Kitas akcentas bus Pranciškaus apsilankymas prie armėnų genocido memorialo, kur jis susitiks su kai kuriais 400 armėnų našlaičių, kuriuos metais po tų žudynių priglaudė ir savo vasaros rezidencijoje Kastel Gandolfe apgyvendino popiežius Pijus XI, palikuoniais.
Memorialo muziejuje Pranciškus pamatys Pijaus XI pirmtako Benedikto XV 1915 metų laišką Osmanų sultonui Mehmetui V (Mechmetui V), kuriame maldaujama nutraukti žudynes.
2015 metų balandį aukodamas mišias Šv. Petro bazilikoje Pranciškus armėnų žudynes Osmanų imperijoje pavadino „pirmuoju 20-ojo amžiaus genocidu“ ir paragino tarptautinę bendriją pripažinti tokį jų statusą.