Nors susitikimo tikslas yra Pranciškui gauti patarimų, šis argentiniečių jėzuitas pradėjo žymėti ir savo žymę - jau paskirti nauji žmonės į svarbius Vatikano postus, esama aiškių požymių dėl jo Bažnyčiai numatytos krypties, kurie pradžiugino liberalus ir sukėlė nerimą daugeliui konservatorių.
Neseniai vienam jėzuitų žurnalui duotas Pranciškaus interviu, kuriame jis ragino geriau derinti Bažnyčios taisykles tokiais klausimais kaip abortai, homoseksualumas ir kontracepcija su poreikiu jai būti svetingesne, gailestinga vieta visiems, tapo privalomu perskaityti jo pontifikato misijos pareiškimu.
Neaišku, kurie šių klausimų minimi maždaug 80-yje dokumentų, kuriuos svarstys popiežius ir jo kardinolų patarėjų grupė, kuriai Pranciškus suteikė „kardinolų tarybos“ statusą, šią savaitę už uždarų durų vyksiančiame susitikime.
Tačiau vienas svarbus darbotvarkės klausimas yra aiškus: senamadiškos Vatikano biurokratijos, kuri visuotinai peikiama kaip nepadedanti nei popiežiui, nei vyskupams, kuriems turi tarnauti, revizija.
Pernai kilęs skandalas dėl nutekintų dokumentų parodė, kad Vatikano biurokratija yra politinių vidaus kovų ir peštynių labirintas, ir pakurstė Pranciškų popiežiumi išrinkusių kardinolų raginimus vykdyti reformas.
Bet ir be to skandalo Bažnyčios vietos lyderiai jau seniai skundėsi, kad Vatikano teismams reikia ilgų metų prašymams dėl anuliavimo nagrinėti ir kad Vatikano kabinetai paprasčiausiai nereaguoja į jų ir pasauliečių prašymus.
Pranciškus ir pats kritikuoja Vatikaną, dažnai kartodamas jo pareigūnams būti labiau ganytojais nei biurokratais. Dar šį savaitgalį jis pasakė Vatikano policijai, kad tai jos darbas yra neleisti "velniui" kelti vidaus karų Vatikano darbuotojų skleidžiamais gandais.
"Tai karas, kurį kariauji ne ginklais, o liežuviais", - sakė jis.
Ar ir kaip popiežiaus pasirinktas kardinolų kabinetas bendrautų su esamu Vatikano kabinetu, yra klausimas keliantis daug spėlionių tarp Vatikano stebėtojų.
Romos kurijos veikla reglamentuoja 1988 metų apaštališkoji konstitucija "Pastor Bonus", kuria buvo paskirstyti kongregacijų, tarybų, teismų ir kitų įstaigų, kurios sudaro Bažnyčios valdžios aparatą, darbai ir jurisdikcijos.
Hondūro kardinolas Oscaras Andresas Rodriguezas Maradiaga, kuris vadovauja minimai popiežiaus patariamajai komisijai, sakė, kad planuojamos reformos nebus kosmetiniais šio dokumento pakeitimai.
"Ne, ta konstitucija baigėsi, - sakė Tegusigalpos arkivyskupas katalikiškai televizijai "Salt and Light". - Dabar tai visai kitas (dalykas). Mums reikia parašyti kai ką kita. Bet tai truks ne mėnesį ar du mėnesius".
Išties, šią savaitę nesitikima jokių sprendimų, o popiežius yra sakęs, kad reformoms reikia laiko.
Vis dėlto tai nesutrukdė reformų šalininkų grupėms sieti su Pranciškumi ir jo kardinolų taryba vilčių dėl pažangesnės Bažnyčios.
Taryboje dirbs kardinolai iš Šiaurės Amerikos, Pietų Amerikos, Afrikos, Azijos, Europos ir Australijos, tarp jų Vatikano Miesto Valstybės Gubernatūros prezidentas Giuseppe Bertello, Miuncheno arkivyskupas Reinhardas Marxas ir Bostono arkivyskupas Seanas Patrickas O’Malley.
Pasaulinė Bažnyčios reformuotojų organizacija "We Are Church" parašė Pranciškui prašydama didesnio žodžio katalikams pasauliečiams dėl vyskupų skyrimo ir Bažnyčios pareigūnų nušalinimo, jeigu jie prastai spręstų kunigų vykdomo lytinio išnaudojimo atvejus.
"Mūsų didžiausia viltis yra ta, kad popiežius Pranciškus Vatikane priims mūsų lyderių delegaciją, - sakoma organizatorės Rene Reid pareiškime. - Jis kreipėsi į ateistus, gėjus ir kitus. Jis nori dialogo. Ir mes to norime".
Tačiau konservatoriai ir tradicionalistai sunerimo dėl Pranciškaus nustatyto kurso, ypač - interviu jėzuitų leidiniui "La Civilta Cattolica", kuriame jis skundėsi Bažnyčios apsėdimu dėl "smulkmeniškų taisyklių".
Amerikiečių kanoninės teisės specialistas Edwardas Petersas pareiškė nuomonę, jog Pranciškus, atmesdamas tas taisykles, kalbėjęs visai ne apie abortus, o veikiau apie bereikalingas taisykles, pavyzdžiui, nustatančias, kas per šventes gali žygiuoti po tam tikrų religinių draugijų vėliavomis.
Konservatyvių pažiūrų komentatorius George'as Neumayras, savo vertinimą išdėstęs žurnale "The American Spectator", buvo kategoriškesnis: Pranciškui, anot jo, verkiant reikia "koregavimo".
Pranciškaus "kultūriškai sąlygotas liberalizmas grasina pakirsti tikėjimo vienybę ir ortodoksiją", rašė jis.