Ekumeninę maldą Šventojo Kapo bažnyčioje, kur, kaip tiki krikščionys, Jėzus buvo nukryžiuotas ir palaidotas, Vatikanas laiko popiežiaus trijų dienų vizito Artimuosiuose Rytuose pagrindiniu akcentu.
Šeštadienį Jordanijoje prasidedanti kelionė bus pilna simbolizmo, ir jos metu popiežius, siekdamas atidėti į šalį senus nesutarimus, stengsis užmegzti ryšį su kitais tikėjimais ir denominacijomis.
77 metų Pranciškus, kuris yra argentinietis, keliaus su dviem senais draugais iš Buenos Airių – rabinu Abrahamu Skorka ir musulmonų profesoriumi Omaru Abboudu. Tai yra dar vienas svarbus atvirumo gestas.
Vatikanas šį pirmąjį Pranciškaus vizitą į Šventąją Žemę vadina „piligrimine maldos kelione“ ir nurodė, kad popiežius keliaus palyginti paprastai, nepaisydamas susirūpinimo saugumu atsisakys šarvuotų automobilių ir važinės atviromis mašinomis.
„Pranciškus sieks nepaisyti ribų“, – sakė jėzuitų kunigas Davidas Neuhausas, kuris vadovauja hebrajų kalba kalbančiai Izraelio katalikų bendruomenei.
Tėvas Pascalis Gollnischas, asociacijos „ L'Œuvre d'Orient“, kuri siekia padėti Rytų krikščionims, direktorius, sakė, kad popiežius daro „politinį gestą“ išvykdamas kaip maldininkas, o ne kaip pasaulio katalikų lyderis.
„Visą kelią jis nori būti priimamas paprastai, be patarnavimo prie stalo, ir nori išvengti bet kokio pasaulietiškumo“, – sakė P.Gollnischas.
Tačiau yra ir vilkduobių, kaip rodė neseniai vykę protestai ir prieš krikščionis nukreiptas žydų religinių nacionalistų vandalizmas dėl gandų apie susitarimą su Vatikanu dėl šventųjų vietų administravimo.
Musulmonų šiitų judėjimas „Hizbollah“ taip pat skundėsi dėl planuojamos Libano krikščionių maronitų patriarcho Besharos Rai (Bešaros Rajo) kelionės į Jeruzalę pasimatyti su popiežiumi, nes Libanas ir Izraelis vis dar oficialiai nėra užbaigę karo.
„Istorinis įvykis“
Jordanijos sotinėje Amane esančiuose Karaliaus rūmuose Pranciškus susitiks su šalies karaliumi Abdullah II, aukos mišias tarptautiniame stadione ir susitiks su pabėgėliais iš Sirijos. Tai bus proga pakalbėti prieš konfliktą Sirijoje ir priverstinę krikščionių migraciją iš Artimųjų Rytų.
Gegužės 25 dienos rytą Pranciškus sraigtasparniu nuskris į Betliejų, kur bus aukojamos kitos mišios. Ten jis taip pat susitiks su vaikais iš palestiniečių pabėgėlių stovyklos ir palestiniečių prezidentu Mahmudu Abbasu.
Po pietų popiežius nuvyks į Tel Avivą susitikti su prezidentu Shimonu Peresu (Šimonu Peresu) ir galiausiai atvyks į Jeruzalę.
Jeruzalėje jis susitiks su krikščionių ortodoksų patriarchu Baltramiejumi I – svarbiu lyderiu, kuris taip pat dalyvavo Pranciškaus inauguracijos iškilmėse praėjusiais metais. Abu lyderiai dalyvaus bendroje maldoje su kitais krikščionių dvasininkais.
„(Dar) niekada nebuvo viešų ekumeninių maldų vienoje centrinių krikščionių tikėjimo vietų, – per trumpą spaudos konferenciją sakė Vatikano atstovas Federico Lombardi. – Tai – istorinis įvykis“.
Gegužės 26 dieną popiežius apsilankys Šventyklos kalno Uolos kupolo šventovėje, o Al Aksos mečetės komplekse susitiks su Jeruzalės didžiuoju muftijumi Mohamedu Husseinu.
Tada jis pasimels prie Raudų sienos, aplankys Izraelio nacionalines kapines ant Herclio kalno ir Holokausto memorialą „Yad Vashem“.
Po to jis turi susitikti su Izraelio premjeru Benjaminu Netanyahu ir aukoti mišias Paskutinės Vakarienės menėje, kur, kaip tiki krikščionys, įvyko Jėzaus Paskutinė vakarienė.
Popiežiaus apsilankymas Paskutinės Vakarienės menėje papiktino judėjų ultraortodoksus ir nacionalistus, nes žydai dalį to pastato gerbia kaip karaliaus Dovydo kapą ir dėl jo jau seniai vyksta turtinės derybos – Vatikanui viliantis, kad jam bus suteikta teisė naudotis ta vieta.
Izraelis yra sakęs, kad „neketinama perduoti Vatikanui valdymo ar nuosavybės teisių dėl Dovydo kapo ar Paskutinės Vakarienės menės“.