Apie tokius Rusijos prezidento Vladimiro Putino grasinimus pareiškė buvęs Ukrainos prezidentas.

Rusijos prezidentas V. Putinas elgiasi taip, tarsi Minske nebūtų priimta jokių susitarimų.

Tai per interviu laikraščiui „Golos Ukrainy“ pareiškė antrasis Ukrainos prezidentas ir trišalės kontaktinės grupės Donbaso klausimais atstovas Leonidas Kučma, pažymi „Podrobnosti“.

„Mums faktiškai iškeltas ultimatumas. Arba mes sutiksime su jo sąlygomis ir neberodysime bet kokio pasipriešinimo, arba nustosime egzistavę kaip nepriklausoma valstybė. Jis leido suprasti, kad jo nesustabdys jokie nuostoliai ir netektys, kad pasiektų savo tikslą“, - teigė L. Kučma.

Leonidas Kučma
L. Kučma įsitikinęs, kad toks ultimatumas yra iškeltas ne tik Ukrainai, bet ir visam Vakarų pasauliui.

Anksčiau Europos Sąjunga ir Jungtinės Valstijos pareiškė, kad yra pasirengusios įvesti Rusijai naujas sankcijas už Minsko susitarimų nesilaikymą.

Apie Ukrainai keliamus ultimatumus po šalies karių atsitraukimo iš Debalcevės praėjusią savaitę kalbėjo ir dabartinis Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.

Jis pranešė, kad Ukrainai buvo iškeltas ultimatumas – jeigu kariuomenė nori išeiti, ji turi atiduoti ginklus, pakelti baltą vėliavą ir pasiduoti į nelaisvę.

„Kariškiai atliko savo darbą. Pasauliui pademonstravo, kad Ukraina tvirtai laikosi taikos susitarimų. Mano sprendimo motyvas – išsaugoti Ukrainos karių gyvybes ir atlikti operaciją, kuri išsaugo geriausią Ukrainos Ginkluotųjų pajėgų potencialą“, – pažymėjo prezidentas, kalbėdamas Nacionalinio saugumo ir gynybos tarybos (NSGT) posėdyje.

J. Kerry ragina kuo greičiau priimti sprendimą dėl Rusijos

Johnas Kerry
Trečiadienį JAV valstybės sekretorius Johnas Kerry pareiškė, jog papildomos sankcijos Rusijai priklausys nuo jos tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje, bet kokiu atveju sprendimas bus greitai priimtas, informuoja „Reuters“.

JAV lyderiai aptars, ar Minsko susitarimas yra tinkamai įgyvendintas ir ar bandyta kitais būdais užtikrinti taiką. Vasario 12 dieną pasirašytas susitarimas dėl paliaubų turėjo įsigalioti vasario 15 dieną, bet Rusijos remiami separatistai tebekovoja su Ukrainos kariais ir užėmė Debalcevę.

Vis dėlto pastebėta, kad kai kuriose sukilėlių užimtose teritorijose Rytų Ukrainoje separatistai po truputį atitraukinėja sunkiąją ginkluotę iš fronto linijos. Kijevas kol kas atsisako sekti tokiu pavyzdžiu, nes bijo tolimesnių sukilėlių apšaudymų.

J. Kerry situaciją pakomentavo taip: „Planas B – griežtesnės sankcijos Rusijai ir tolimesnė pagalba Ukrainai“.

Jis taip pat pridūrė, kad prezidentas Barackas Obama konsultuosis su Vokietijos kanclere Angela Merkel, kuri kartu su Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u tarpininkavo pasirašant minėtą paliaubų sutartį su Rusijos ir Ukrainos prezidentais V.Putinu ir P. Porošenka.

JAV valstybės sekretorius aiškino, kad artėja kritinis metas priimti sprendimą.

Prezidentas bendradarbiauja su savo komanda bei A. Merkel, kartu jie ras tinkamiausią būdą reaguoti į situaciją.

S. Lavrovas: Vakarai nenori Minsko susitarimų įgyvendinimo

Sergejus Lavrovas
JAV ir Europos Sąjunga, grasindamos naujomis sankcijomis Rusijai, dangsto savo nenorą, kad būtų įgyvendinti vasario 12-ąją Minske pasirašyti susitarimai, kuriais siekiama užbaigti konfliktą Rytų Ukrainoje, pareiškė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.

„Kalbant apie pareiškimus, išsakytus Vakarų veikėjų, tarp jų (JAV valstybės sekretoriaus) Johno Kerry ir (Europos Vadovų Tarybos pirmininko) Donaldo Tusko, kurie grasino naujomis sankcijomis (Rusijai), manau, kad viską labai lengva paaiškinti: (jie) stengiasi kurstyti isteriškas nuotaikas, atitraukti dėmesį nuo būtinybės vykdyti Minsko susitarimus, o už tokių raginimų slepiasi tų šalių ir organizacijų – JAV ir ES – nenoras siekti to, dėl ko buvo susitarta Minske vasario 12 dieną“, – sakė S.Lavrovas ketvirtadienį Maskvoje surengtoje spaudos konferencijoje.

S. Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Kijevas ir jo sąjungininkai Vakaruose kelia neįgyvendinamas sąlygas savo sunkiosios ginkluotės atitraukimui nuo fronto linijos Rytų Ukrainoje.

Jungtinės Valstijos ir Europos Sąjunga „kelia iš esmės juokingus reikalavimus, kurie visiškai atitinka Kijevo vadovybės požiūrį – na, o ji, kaip žinote, pareiškė, kad pradės sunkiosios ginkluotės atitraukimą tik tuomet, jeigu parą arba dvi išsilaikys ramybė be nei vieno šūvio“, sakė S.Lavrovas Maskvoje vykusioje spaudos konferencijoje.

„Visi puikiai supranta, kad idealių paliaubų ir ugnies nutraukimo režimų nebūna“, – pabrėžė jis.

S.Lavrovas sakė, kad per antradienį Paryžiuje surengtą jo susitikimą su Ukrainos, Vokietijos ir Prancūzijos diplomatijos vadovais Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas-Walteris Steinmeieris „visiškai pritarė, kad kol nebus pradėtas sunkiosios ginkluotės atitraukimas, incidentų rizika bus daug didesnės negu būtų atitraukus karinę techniką“.

Rusijos diplomatijos vadovas pabrėžė, kad šiuo metu konfliktas Rytų Ukrainoje yra smarkiai aprimęs.

ESBO (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija) fiksuoja reikšmingą susišaudymų sumažėjimą. Paliaubos duoda rezultatų“, – sakė jis.

„Tuo tarpu tie, kas vis dėlto nori sužlugdyti Minsko procesą, suinteresuoti sudaryti priešingą įspūdį – skelbti, kad paliaubos neveikia“, – pažymėjo S.Lavrovas.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (1722)