Tačiau kai kas Izraelyje meiliai prisimena šį buvusį palestiniečių lyderį, kuris mirė prieš 10 metų lapkričio 11-ąją, kaip žmogų, kuris išdrįso pasirašyti taikos susitarimą su žydų valstybe.
Ne vieną dešimtmetį bet koks izraelietis už kontaktus su Palestinos išvadavimo organizacija (PIO), kuriai vadovavo Y.Arafatas, galėjo atsidurti kalėjime. Tačiau 1993 metais viskas pasikeitė pasirašius Oslo taikos susitarimus, kurie PIO pavertė teisėta politine jėga.
Tačiau jei tas draugiškų santykių atkūrimas pagal Oslo sutartį buvo sveikintina plėtotė dviem liaudims, išvargintoms karo dešimtmečių, 2000-aisiais prasidėjęs antras palestiniečių sukilimas – intifada – priminė izraeliečiams, kad Y.Arafatas liko grėsmingas priešininkas, sako ekspertai.
„Didelė izraeliečių dauguma galvoja apie Yasserą Arafatą kaip apie pagrindinį šio smurto kaltininką ir jis pakirto jų pasitikėjimą palestiniečių taikos troškimu“, – sakė Tel Avivo universiteto Nacionalinio saugumo studijų instituto tyrimų direktorė Anat Kurz.
Uzi Dayanas, kuris Y.Arafato laikais buvo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais, kalba tiesmukiškai ir sako, kad šis palestiniečių lyderis yra „teroristas ir sukčius“.
„Jis niekad nebuvo pasirengęs sudaryti susitarimo, kuris galutinai užbaigtų šį konfliktą“, – sakė U.Dayanas.
„Jis tik norėjo susitarimo dėl (palestiniečių valstybės) sienų prieš pereidamas prie realiai sau artimų temų: palestiniečių pabėgėlių teisės grįžti ir Rytų Jeruzalės“, – pridūrė šis armijos rezervininkas.
Shimono Pereso – buvusio Izraelio prezidento, kuris už Oslo susitarimus su Y.Arafatu pasidalijo Nobelio taikos premiją – vardo taikos centro vienas steigėjų Uri Saviras kelis kartus buvo susitikęs su šiuo palestiniečių lyderiu.
„Esu vienas iš tų retų izraeliečių, kurie nesusidarė neigiamo Arafato vaizdo, – sako jis. – Tai nedidina mano populiarumo, bet man nesvarbu“.
„Arafatas yra revoliucijos simbolis, jis neturėjo jokių tabu“, – sakė U.Saviras.
Pasak jo, Y.Arafato stiprybė buvo ta, kad jis apsupdavo save „gerais žmonėmis“.
„Jis parinko geriausią derybininką Oslo susitarimams, Abu Alaa pavidalu“, – sakė U.Saviras, paminėdamas Ahmedą Qorei, kuris vėliau tapo palestiniečių premjeru.
„Jis buvo geresnis kaip lyderis ir derybininkas, o ne kaip modernios valstybės institucijų kūrėjas. Jis nebuvo palestiniečių Ben Gurionas“, – nurodė jis, paminėdamas Davidą Ben Gurioną, kuris suvaidino svarbų vaidmenį kuriant Izraelį ir tapo pirmuoju žydų valstybės premjeru.
U.Saviras taip pat kritiškai vertina Y.Arafato atsipalaidavimą islamistų judėjimo „Hamas“ atžvilgiu.
„Jis nesuprato strateginės grėsmės, kurią kėlė „Hamas“. Ilgai diskutuodavau su juo šia tema ir kaskart jis man pasakydavo: „Nesirūpink“. Įvykiai įrodė, kad jis klydo“, – sakė U.Saviras, turėdamas omenyje 2007 metų įvykius, kai „Hamas“ jėga išstūmė Y.Arafato judėjimą „Fatah“ iš Gazos Ruožo.