Kalėti čia nuteistos moterys dažnai imasi ypač drastiškų priemonių, kad išsisuktų nuo tokios bausmės. Kartais jos pakelia ranką prieš save, nes, kaip teigia grupės „Pussy Riot“ narė Nadežda Tolokonikova, apie klaikią kalėjimo IK-14 reputaciją žino visa Rusija.
„Ne veltui kalinės sako: „Jei nesėdėjai Mordovijoje, gali manyti, kad apskritai nesėdėjai“, – sako N. Tolokonikova, pati patekusi į šią vietą 2013 metais.
2013 metų rugsėjį paskelbtame laiške N. Tolokonikova papasakojo apie pragariškas darbo sąlygas, kalinių žeminimą ir išnaudojimą. Ji tvirtino, kad moterys čia verčiamos dirbti po 16–17 valandų per parą, o atsikvėpti gauna tiktai dieną ir tik kas aštuonias savaites, rašoma Laisvosios Europos radijo / Laisvės radijo (RFE/RL) portale.
Kalėjime įgyta patirtis ir išgyventas šokas privertė N. Tolokonikovą inicijuoti kampaniją už kalinių teises. Ji tai padarė, kai, pritaikius amnestiją, 2013 metų gruodį buvo išleista į laisvę.
Remiantis naujausiais oficialiais duomenimis, Rusijos pataisos darbų kolonijose iš viso kali 557 684 asmenys. 44 474 iš jų – moterys.
Praėjus daugiau nei šešeriems metams nuo N. Tolokonikovos kreipimosi, Rusijos federalinė bausmių vykdymo tarnyba (FSIN) pripažino, kad aktyvistė buvo teisi. Tai pareiškė FSIN direktoriaus pavaduotojas Valerijus Maksimenka.
Gruodžio 24 d. V. Maksimenka patikino, kad FSIN yra pateikusi prokurorams prašymą ištirti pareiškimų apie vergiškas darbo sąlygas Mordovijos kalėjime pagrįstumą. Kolonijos IK-14 direktorius Jurijus Kuprijanovas, taip pat keletas kitų aukštas pareigas ėjusių asmenų, kaip teigė V. Maksimenka, buvo atleisti.
Remiantis V. Maksimenkos pateiktu paaiškinimu, J. Kuprijanovas vertė kalines siūti drabužius jam, jo giminaičiams, draugams ir kolegoms.
Keletas buvusių kalinių, kurioms bausmę teko atlikti IK-14, savo patirtį sutiko atskleisti vienai iš RFE/RL tarnybų.
Pavojingas darbas
Už bendrininkavimą kyšininkaujant 2013 metais nuteistai buvusiai Saratovo srities investicijų viceministrei Gelenai Aleksejevai buvo skirta 3,5 metų laisvės atėmimo bausmė. Nuo 2014 metų kovo iki 2015 metų gegužės jai teko praleisti Mordovijos kalėjime Nr. 14.
Pasak G. Aleksejevos, baimė ten pakliūti yra tokia didelė, kad moterys neretai imasi ekstremalių priemonių, siekdamos išvengti tokio likimo.
„Sužinojusios, kad teks vykti į Mordoviją, merginos persirėžia riešus. Daro viską, kas įmanoma, – susisargdina, ryja nagus, – kad tik nebūtų ten nugabentos. Tos vietos reputacija – jokia paslaptis, ypač po N. Tolokonikovos laiško“, – RFE/RL tarnybai sakė G. Aleksejeva.
G. Aleksejevai buvo paskirta dirbti siuvimo ceche – sukirpti medžiagą.
„Peilis turi perpjauti medžiagą sulig kreida nubrėžta linija. Neduokdie, medžiaga perpjaunama kaip nors kitaip. Tada visas šimtas detalių būna sugadintos. Galiu patikinti, kad peilis kartais nurėždavo pirštus, tekėdavo kraujas. Aišku, kad tai nesaugu, kad būtini įgūdžiai. Man nepaprastai pasisekė“, – pasakojo G. Aleksejeva.
Kačiukai sudeginami krosnyje
Kaip ir kitos kalinės, G. Aleksejeva patikino, kad atsidūręs toje kalinimo įstaigoje pasijunti tarsi patekęs į viduramžius.
„Gyvenome kartu su pelėmis. Pramoninėje zonoje lakstė žiurkės. Prieš einant į tualetą tekdavo trinktelėti lazda, kad žiurkės išsilakstytų“, – prisiminė G. Aleksejeva ir pridūrė, jog patalpose buvo laikomos ir katės, kad išgaudytų graužikus.
Kadangi katės kartais atsivesdavo kačiukų, kalėjime buvo įvesti žiaurūs metodai, taikyti, kad kačių neprivistų per daug.
„Kačiukai būdavo sumetami į maišą ir sudeginami krosnyje“, – sakė G. Aleksejeva. Ji taip pat paminėjo, kad kates kalinės noriai mainydavo į kokius nors daiktus.
„Kalinėms nebuvo nieko brangesnio už tas kates ir kačiukus. Vis dėlto jomis naudojantis būdavo vykdomos ir bausmės. Tarkim, jei šiandien siuvai blogai, katės bus sudegintos. Vieno arba dviejų žmonių paprastai niekas nebausdavo – bausdavo visą brigadą“, – sakė G. Aleksejeva.
Siaubingos sąlygos
Kai 2014 metų spalį Veronika Krass įžengė į kalėjimą IK-14, jos dėmesį patraukė keli ant sienos prie įėjimo pakeverzoti žodžiai.
„Prie įėjimo į IK-14 parašyta „Sveiki atvykę į pragarą“. Kam nors atvykus į koloniją, kieme susiburia minia. Visi šaukia: „Padavė šviežios mėsos.“ Kalinės į tai, žinoma, reaguoja. Jos jaučiasi įbaugintos“, – RFE/RL tarnybai sakė V. Krass.
2014 metų balandį V. Krass buvo skirta penketą metų kalėti, pasitvirtinus dėl narkotikų platinimo ir vagysčių mestiems kaltinimams. Dalį šio termino, t. y. nuo 2014 metų spalio iki 2017 metų kovo, jai teko prabūti Mordovijos kalėjime.
V. Krass sakė iki paskutinės akimirkos nežinojusi, kad buvo siunčiama į IK-14.
„Kai paskelbiamas nuosprendis, visos labiausiai bijo, kad bus nusiųstos į Mordoviją. Jos sėdi savo celėse ir nervingai laukia. Galop, visiškai netikėtai, vidurnaktį, žmonės išgabenami, – pasakojo V. Krass. – Į mane kreipėsi vidurnaktį. Pasakė, kad turiu susiruošti per 40 minučių. Kai mane išvedė, paklausiau, kur būsiu nuvežta. Niekas nieko tada neatsakė. Per visą kelionę niekas neatsakinėja į jokius klausimus.“
Kaip ir kitos, V. Krass patvirtino, kad sąlygos siuvimo ceche tiesiog nepakeliamos, o dienos darbo norma – nuolat didinama.
V. Krass prisiminė, kaip suprato padariusi lemtingą klaidą, nes kreipėsi į kalėjimo administraciją dėl to, kad, kaip pati pasakė, siuvimo normą laikė neįmanoma.
„Man buvo pasakyta, kad jei nesugebėsiu pasiūti tiek, kiek reikia, turėsiu stovėti lauke – 20 laipsnių šaltyje (tiek tada buvo). Vadinasi, vakare, po darbo, nebuvo jokių šansų grįžti į barakus“, – pasakojo V. Krass.
Ginčai su administracija baigėsi V. Krass skirta bausme – keliomis dienomis vienutėje.
Kovodama už įstatymus tik sau pakenksi
Jelena Fiodorova buvo nuteista 12 metų kalėti. Šio nuosprendžio ji sulaukė už žmogžudystę, kurią įvykdė būdama dvidešimtmetė. Kalėjime IK-14 ji išbuvo nuo 2007 metų birželio iki 2016 metų balandžio.
Palyginti greitai J. Fiodorova buvo perkelta dirbti į medicinos skyrių. Iš pradžių atsikvėpusi, kad pavyko išvengti ceche tvyrančio siaubo, vėliau ji tapo išties kraupių dalykų liudininke.
„Be perstojo mačiau sumuštas moteris – ir jaunas, ir senas. Jos verkdavo, maldaudavo padėti. Kreipiausi į J. Kuprijanovą su prašymu padaryti galą tai beprotybei – nustoti mušti ir laikytis įstatymų“, – sakė J. Fiodorova.
Galop ji kreipėsi į nepriklausomą žiniasklaidą bei kelias nevyriausybines organizacijas ir išsamiai nurodė, kas vyksta kalėjime. Tyrimas ir tada buvo pradėtas, tačiau, J. Federovai atsisakius pasakyti bent vienos liudininkės pavardę, jis labai greitai buvo nutrauktas.
„Jos bijojo dar kartą prasižioti. Bijojo, kad tada tai jau tikrai bus užmuštos“, – tvirtino J. Fedorova.
Jai iki šiol neduoda ramybės 21-ų metų ŽIV užsikrėtusios kalinės Lenos likimas.
„2013 m. liepos 13 d. ant mano rankų ji mirė. Buvo visai jaunutė ir, nepaisant nustatytos diagnozės, galėjo dar ilgai ir laimingai gyventi. Iki išėjimo į laisvę jai buvo likę 40 dienų. Ištisas dvi valandas mes stengėmės išgelbėti Lenos gyvybę, kol dar plakė jos širdis“, – pasakojo J. Fiodorova.
„Prieš porą dienų Lena įsvirduliavo į medicinos skyrių. Atrodė tarsi apgirtusi. Visas jos kūnas buvo nusėtas mėlynėmis. Ji buvo sumušta už tai, kad nepasiuvo tiek, kiek reikalavo cecho vadovas, kadangi tuo metu jai buvo atliekama ARV (antiretrovirusinė) terapija“, – paaiškino J. Fiodorova.
Ši moteris tikrai nėra vienintelė, puoselėjanti viltį, kad J. Kuprijanovas ir visi, privalantys prisiimti atsakomybę už baisų elgesį su kaliniais, pagaliau turės stoti prieš teisingumą.
„Manau, kad J. Kuprijanovas turi būti nubaustas už viską, ką padarė. Jis sugriovė daugelio kalėjime dirbusių žmonių gyvenimus, – sakė J. Fiodorova. – Nubausti reikia ne tik jį, bet ir kitus, dirbančius kalėjimo administracijoje. J. Kuprijanovas tikrai nebuvo vienintelis, kuris taip elgėsi.“
| Pagalbos telefonai: | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | ||||||||||||||||||||||||
| ||||||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (+370-5) 275 75 64. |