Egzistuoja kur kas didesnė motyvacija, tikino samdinys. „Jei kovoji su Rusijos vėliava ir rusiškais ginklais, net jei valgai supelijusį maistą ir esi už 10 tūkst. kilometrų nuo namų, tu vis tiek kovoji už Rusiją“, – sakė jis.
„Nėra Sirijos karo, – pridūrė jis. – Nėra Ukrainos karo. Yra tik karas tarp Rusijos Federacijos ir Jungtinių Valstijų“.
Vasario mėnesį per JAV antskrydžius Sirijoje žuvo nežinomas skaičius – anot vienų pranešimų, tuzinas, kiti sako, kad 200 – samdomų rusų karių. Šiuos vyrus samdė privati karinė bendrovė „Vagner“, siunčianti rusus kautis į Siriją nuo 2015 metų.
RFE/RL svetainė sugebėjo pakalbinti tris „Vagner“ vadus, kurie pagal sutartį su šia bendrove kovėsi Sirijoje, o dar anksčiau – Rytų Ukrainoje, Rusijos remiamų separatistų pusėje. Visi trys vadai, kalbėję su sąlyga, kad nebus skelbiamos jų tapatybės, yra Sovietų Sąjungos armijos veteranai ir piešė niūrų kampanijos Sirijoje bei čia kovojančių vyrų paveikslą.
Pirmuosius samdomus rusų karius – 267 vyrus – į Siriją 2013 metais pasiuntė organizacija, pasivadinusi Slavų korpusais, rodo tyrimas, kurį atliko Sankt Peterburgo tinklalapis Fontanka.ru. Jų oficiali misija buvo saugoti naftos įrengimus ir naftotiekius. Tačiau netrukus jie buvo įtraukti į pilietinį šalies karą ir patyrė didelių nuostolių. Kai 2013 metų spalį išgyvenę samdiniai grįžo į Maskvą, jų lyderiai buvo suimti ir už neteisėtą karių samdymo veiklą buvo nuteisti trejiems metams kalėjimo.
Nepaisant to, kažkur Rusijos valdžios sluoksniuose pradėjo įsitvirtinti samdomų karių vaidmens idėja. 2014 metais, kai Maskva aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo separatistinį karą Ukrainos rytuose, Sovietų Sąjungos ir Rusijos armijos karininkas Dmitrijus Utkinas bei kiti karinininkai pradėjo formuoti sukarintus dalinius karui Ukrainos Donbase.
„2014 metais (Ukrainos separatistų karo vadas Igoris Girkinas, pravarde) Strelkovas kovėsi Slovjansko apylinkėse ir daugybė žmonių norėjo eiti ir jam padėti“, – sakė vienas iš „Vagner“ vadų.
„Žiaurus žmogus“
Samdomų karių grupės dirbo išvien su Rusijos kariuomene. Jos treniravosi vienoje karinėje bazėje netoli Rostovo prie Dono ir buvo vadovaujamos patyrusių vadų iš specialiųjų tarnybų bei Gynybos ministerijos. Iki 2014 metų birželio pirmosios samdomų karių grupės jau buvo peržengusios sieną ir atsidūrusios Ukrainoje.
„Tai buvo iš esmės kuopos dydžio taktinės grupės, – sakė vienas vadas. – Tuo metu privačių karių, kovojančių pagal kontraktą, nebūdavo, bet žmonės laiku gaudavo atlygį“.
Vienai į Ukrainą pasiųstai grupei vadovavo D. Utkinas, naudojęs Vagnerio slapyvardį, pasiskolintą iš XIX amžiaus kompozitoriaus Richardo Wagnerio.
„Vagneris yra žiaurus žmogus, – RFE/RL pasakojo vienas iš „Vagner“ vadų. – Jis nėra kvailys“.
Pašnekovas pridūrė, kad Vagneris ant peties yra išsitatuiravęs svastiką, nešioja šalmą su ragais ir praktikuoja vieną pagonybės formą. Tačiau RFE/RL šių žodžių patvirtinti negali.
„Vagner“ pajėgų Sirijoje istorija prasidėjo 2015 metais. Šiuo metu šioje šalyje dirba kelios privačios Rusijos karinės kompanijos, tačiau teigiama, kad kovinėse operacijose dalyvauja tik „Vagner“ nariai.
RFE/RL šaltiniai skaičiuoja, kad Sirijoje yra apie 2 tūkst. „Vagner“ kovotojų, nors kiti žiniasklaidos šaltiniai skelbia, kad jų gali būti maždaug 4 tūkst. Be to, prie „Vagner“ karių yra prisišliejęs padalinys „Karpaty“, kurį sudaro maždaug 300 kazokų, turinčių Ukrainos pilietybę.
Pridėjus Rusijos karines pajėgas, šiuo metu Sirijoje turėtų būti maždaug 8 tūkst. rusų, sako vadai.
„Jų buvo 6 tūkst., bet jie paskelbė mažinantys karių skaičių ir sumažino jį iki 8 tūkst.“, – juokėsi vienas vadas.
Penkios „Vagner“ kuopos ir „Karpaty“ kuopa klauso Sirijos karinės vadovybės nurodymų ir artimai bendradarbiauja su Rusijos kariuomene.
„Kiekviena kuopa palaiko ryšį su („Vagner“) štabu, be to, jame sėdi karinininkas iš Rusijos kariuomenės vadovybės, – pasakojo vienas vadas. – Kai vyksta operacija, jis koordinuoja priedangą iš oro. Apskritai koordinavimas yra labai tikslus. Kartais būna gražu žiūrėti, kaip tobulai veikia aviacijos ir artilerijos palaikymas“.
„Įtakos zonos“
„Vagner“ pajėgos nedalyvauja pilnavertiškose karinėse operacijose – jos veikiau „plečia įtakos zonas“, sakė vienas šaltinis.
„Jie užima teritorijas – dažniausiai naftos ir dujų telkinius – ir tuomet juos saugo, – pasakojo vienas vadas. – Jiems už tai moka... Tačiau neįmanoma kontroliuoti naftos telkinio, jei už 500 m slepiasi priešiškai nusiteikę kovotojai, taigi jie turi juos išstumti“.
Oficialiai samdomi „Vagner“ kovotojai pasirašo sutartis civiliniam darbui naftos ir dujų gręžiniuose.
Samdiniai per mėnesį gali uždirbti 150 tūkst. rublių (2650 dolerių) ir gauti iki 100 proc. atlygio siekiančias premijas, jei išbūna visą trijų mėnesių laikotarpį. Taigi per tris mėnesius samdinys gali užsidirbti beveik milijoną rublių. Vadai gali uždirbti triskart daugiau. Tačiau kovotojas, kuris persigalvoja, grąžinamas atgal į uostą krauti dėžių už 1 tūkst. rublių atlygį per dieną.
Vadai, kalbėję su RFE/RL, teigė, kad Sirijoje nuo 2015 metų žuvo maždaug 400 rusų. Ne visi žuvę samdiniai buvo grąžinti į Rusiją, pažymėjo jie.
„Sklando gandai, kad „Vagner“ yra vadinamas „mėsmalės“ projektas, – sakė vienas iš vadų. – Ką daryti su tais, kurie kovėsi Donbase? Su pirmosios bangos idiotais, kurie yra tikri ideologai? Tai baisūs žmonės, galintys tapti visuomenės katalizatoriais. Jie gali pridaryti bėdų, kaip mielės. Tačiau Sirijoje tu gali pasitarnauti šalies interesams ir apsivalyti nuo mielių. Štai kaip kalba kai kurie žmonės. Ir, veikiausiai, šiuose žodžiuose yra dalis tiesos“.
Ankstyvosiomis operacijos dienomis samdomi kovotojai buvo gerai aprūpinami rusiškais ginklais ir technika, įskaitant tankus T-90 bei T-72 ir įvairius šarvuočius. Tiesa, dalis ginkluotės buvo pasenusi.
Vienas vadas prisiminė, kaip Tartuso uoste iškrovė dėžes su 120 mm minosvaidžio sviediniais. Ant dėžių buvo pažymėta: „Utilizuoti. 1986“. „Sučiupau dėžę, o jos rankenos taip ir liko mano rankose, nes dėžė buvo suirusi“, – pasakojo jis.
Anot pašnekovų, 2016 metais tarp Rusijos gynybos ministro Sergejaus Šoigu ir „Vagner“ globėjo bei artimo V. Putino bendražygio Jevgenijaus Prigožino kilo šiokių tokių nesutarimų, po kurių sąlygos samdomiems kovotojams tapo kur kas prastesnės.
„Jie atėmė tankus ir ginklus, – pasakojo vienas iš vadų. – Jie pasiėmė viską, ką anksčiau buvo davę. Dabar „Vagner“ pajėgos kaunasi su Sirijos ginklais“.
„Karas be ceremonijų“
Po minėto konflikto Rusijoje taip pat ištuštėjo apmokymų stovykla, kur buvo rengiami „Vagner“ kovotojai. Tačiau vienas iš vadų neįžvelgė tame problemos. „Karas juos apmokys“, – ramiai pareiškė jis.
Dabar samdomiems kovotojams atlygį moka Sirijos vyriausybė, pervedanti lėšas J. Prigožino kontroliuojamoms struktūroms Sankt Peterburge.
Tačiau samdiniai nejaučia pagarbos savo kovos bendražygiams sirams, pažymi vadai.
Sirai „bijo Islamo valstybės“, – sakė vienas iš jų. – Pavyzdžiui, pradedi puolimą ir užimi kokią nors aukštumą. Perduodi ją sirams, bet ryte jie jos nebeturi. „Islamo valstybė“ būna ją susigrąžinusi, ir mums vėl tenka dėl jos kovoti“.
„Vieno vertėjo paklausiau: „Kodėl jūsų vaikinai nenori kovoti?“ – pasakojo jis. – Jis man atsakė, kad daug jų buvo nužudyti ir kai kuriems iš jų būtina likti gyviems ir turėti lytinių santykių su merginomis, kad gimtų vaikų“.
„Vagner“ kovotojai dabar žino, kad jie jokiais būdais negali patekti į nelaisvę. Tai žino ir jų priešai iš „Islamo valstybės“.
„Tai karas be ceremonijų, – sakė vienas vadas. – Visi gerai žino, kad patekus į nelaisvę laukia mirtis nuo kankinimų“.
„Aš pats turiu specialistų, kurie iškabina akis, – pridūrė jis. – Jie paima šaukštelį ir kabina juo aplinkui, kol akis pradeda kabaldžiuoti“.
Kalbinti „Vagner“ vadai prognozavo, kad jų paslaugų poreikis tik didės, nes „karas tarp Rusijos Federacijos ir Jungtinių Valstijų“ tęsiasi toliau.
„Ateityje laukia daug mūšių, – sakė vienas vadas. – Netrukus bus Libija. „Vagner“ jau kovoja Sudane“.
„V. Putinas ką tik visiems paaiškino, kad jie geriau ruoštųsi, – pridūrė jis, galvoje turėdamas kovo 1 dieną Federaliniam susirinkimui perskaitytą Rusijos prezidento metinį pranešimą. – Tai buvo gera kalba. Seniai buvo laikas jiems pasakyti, kad jau „gana“.Visiškai jam pritariu: negalima nuolat mušti tik į vienus vartus. Rusija yra tokia pasaulio galybė, o saujelė gėjų mums nurodinės, kaip turi būti?“.
„Jei turėsime kariauti su Amerika, mes laimėsime, – tvirtino jis. – Jie nemoka kariauti. Kaip sakė V. Putinas, gali išrasti įvairiausių raketų, bet negali išrasti tokių žmonių, kokius turime mes. Mūsų žmonės žino, kaip reikia aukotis“.