2007 metų liepos 21 dieną George‘ui W Bushui buvo pašalinti penki gerybiniai žarnyno polipai, toks sprendimas priimtas atlikus reguliarią kolonoskopiją. Ši data taip ir būtų nugrimzdusi į istoriją, bet taip nenutiko, nes ji itin svarbi dėl JAV konstitucijos pataisos, reglamentuojančios atvejus, kai šalies prezidento pareigas perima viceprezidentas, pritaikymo praktikoje.
Taigi tas 125 minutes – būtent tiek laiko G. W Bushas buvo dalinės nejautros būsenos ir negalėjo rūpintis valstybe – Dickas Cheney‘is ėjo JAV prezidento pareigas (yra tokių, kurie tvirtina, kad tuometinis viceprezidentas prezidentą vadavo žymiai ilgiau).
Prieš tai, kai FTB vadovas pirmadienį paskelbė, kad pareigūnai tiria galimą D. Trumpo rinkimų kampanijos ir Maskvos ryšį per 2016 metų prezidento rinkimus, Amerikoje noromis nenoromis prisimintos tikslios taisyklės ir sąlygos, kaip ir kada kitam asmeniui gali būti perduoti prezidento įgaliojimai.
Gandai apie galimą apkaltą – visiems geriausiai žinomą konstitucinę prezidento nušalinimo nuo pareigų procedūrą – ėmė sklisti dar prieš D. Trumpui oficialiai prisiekiant. Nuo naujojo Jungtinių Valstijų prezidento kadencijos pradžios praėjo jau du mėnesiai, o apie jo pakeitimo galimybę jau kalbama atvirai. Ir tai nebėra vien rožinė Demokratų partijos svajonė. „Ruoškitės apkaltai“, – po sensacingo FTB pranešimo savo paskyroje socialiniame tinkle „Twitter“ parašė viena jau 13 kadenciją Kongrese dirbanti demokratė.
D. Trumpo ir Rusijos ryšių intriga kursto spėliones, ar kartais Amerikos nelaukia naujas Votergeito masto skandalas. Minėtoji krizė, prasidėjusi Demokratų partijos būstinėje „Watergate“ viešbutyje 1972 metais, prezidentui Richardui Nixonui kainavo postą – jis po šiai dienai yra vienintelis atsistatydinęs Amerikos prezidentas.
Per įspūdingą 77 minutes trukusią spaudos konferenciją/performansą vasarį D. Trumpas paneigė teiginius apie nederamus ryšius su Maskva, kuri, anot JAV saugumo agentūrų, prisidėjo prie D. Trumpui palankios rinkimų baigties. „Su Rusija neturiu nieko bendro. Jau sakiau, neturiu ten jokių reikalų, nieko“, – aiškino D. Trumpas.
Nepaisant to, įtarimų svarba – ir pats FTB tyrimo faktas – bado akis.
„Dešimties balų skalėje, skirtoje matuoti įtaką valdžiai, Votergeitui duočiau 9. Tas skandalas su Rusija siekia 5 ar 6, mano nuomone, jis kas valandą stiprėja, tas skandalas. Pabaigoje galėsime atsigręžti atgal ir pamatysime, kad jis buvo ne menkesnis nei Votergeitas. Galbūt tai bus precedentas, pagal kurį vėliau vertinsime ateities politinius skandalus. Jis turi visas skandalui būtinas sudedamąsias dalis, o tai kelia šiurpą“, – socialiniame tinkle „Facebook“ teigia ilgametis televizijos žinių vedėjas Danas Ratheris.
Egzistuoja ir daugiau priežasčių, kodėl D. Trumpas gali netekti prezidento posto. Iniciatyva pradėti D. Trumpo apkaltos procesą dėl konstitucinio draudimo, reglamentuojančio turto valdymą (problema susijusi su D. Trumpo nenoro atsisakyti savo nekilnojamojo turto, viešbučių ir kitų verslų), vos per mėnesį internete surinko per 875 tūkst. parašų, teigia organizatorius Johnas Bonifazas.
„Manau, kad Kongrese netrūksta politikų, kurie kaip reikiant sunerimę. Manau, kad tik laiko klausimas, kada Kongresui ant stalo atsidurs reikiama rezoliucija, kuria Atstovų rūmuose bus aktyvuotas apkaltos tyrimas“, – sako konstitucinės teisės specialistas J. Bonifazas.
Įmanomas ir kitas scenarijus. 25-ojoje JAV Konstitucijos pataisoje, kurią G. W Bushas aktyvavo savo įgaliojimus laikinai perdavęs D. Cheney‘iui, numatyta, jog viceprezidentas, veikdamas kartu kabineto dauguma, gali pripažinti prezidentą netinkamu eiti pareigas. Šis scenarijus politinių intrigų specialistams atrodo pats įdomiausias, nors minėtoji konstitucijos pataisa dar niekada JAV istorijoje nebuvo panaudota nušalinti prezidentą iš posto prieš jo paties valią.
Taigi ką byloja JAV prezidentų apkaltų istorija?
Prezidentai, kuriems buvo surengta apkalta
Apkaltos sulaukė du Jungtinių Valstijų prezidentai – Billas Clintonas (1998) ir Andrew Johnsonas (1868). Kongreso komitetas buvo parengęs ir apkaltos Richardui Nixonui dokumentus, tačiau, Atstovų rūmams nespėjus surengti balsavimo šiuo klausimu, jis atsistatydino pats, tad techniškai jis nebuvo nušalintas nuo pareigų apkaltos keliu.
Apkalta dar nereiškia pašalinimo iš posto. Remiantis šalies konstitucija, apkalta įmanoma tuo atveju, jei dauguma Atstovų rūmuose pritaria apkaltos teisės aktams, kuriems prieš tai pritaria komitetas. Antrasis žingsnis – apkalta keliauja į Senatą, kur, norint iš posto pašalinti prezidentą, reikalinga dviejų trečdalių dauguma. Tiek A. Johnsono, tiek B. Clintono apkaltos procesas užstrigo Senate, tad abu liko poste.
Už ką prezidentui gresia apkalta?
„Valstybės išdavystė, kyšininkavimas ar kita nusikalstama veikla“, – teigiama šalies konstitucijoje.
Tikriausiai net nebūtina užsiminti, kad nuolat svarstoma, ką tie terminai gali reikšti realybėje.
A. Johnsonui buvo pateikti kaltinimai pažeidus įstatymą pašalinant iš pareigų JAV karybos sekretorių – tai buvo sprendimas, kurio, pasibaigus pilietiniam karui, prezidentas neturėjo priimti. B. Clintonas buvo kaltinamas trukdęs teisingumui ir sulaužęs priesaiką, nes melavo apie savo romaną su stažuotoja Monica Lewinsky.
Jeigu R. Nixonas nebūtų priėmęs sprendimo pasitraukti pats, Senatas jį galėjo pripažinti kaltu dėl bent vieno iš trijų jam pateiktų kaltinimų: tai buvo trukdymas teisingumui, piktnaudžiavimas valdžia ir atsisakymas liudyti teisme. Kad ir kaip ten bebūtų, prezidentas Geraldas Fordas, kuris buvo R. Nixono administracijos viceprezidentas ir vėliau poste užėmė jo vietą, praėjus mėnesiui po R. Nixono atsistatydinimo suteikė jam malonę dėl visų nusikaltimų.
Ar apkalta vienintelis būdas nušalinti prezidentą?
Teoriškai taip, tai įmanoma tik remiantis minėtąja 25-ąja konstitucijos pataisa, kuri buvo ratifikuota gana neseniai (1967 metais). Tai buvo padaryta skubos tvarka siekiant juodu ant balto įvardyti valdžios perdavimo procedūrą po Johno F Kennedy nužudymo.
25-ojoje konstitucijos pataisoje detaliai aprašomas procesas, kada prezidentas dėl negalios negali vykdyti savo pareigų ir sąmoningai perduoda įgaliojimus (G. W Busho polipų šalinimo atvejis), bei atskiras procesas, kai įgaliojimai iš prezidento atimami, nes jis dėl negalios ar kitų priežasčių nebegali eiti prezidento pareigų.
Antruoju atveju pagrindiniai veikėjai yra viceprezidentas ir 15 administracijos kabineto narių. Jeigu pastarasis ir didžioji dalis kabineto narių nuspręs, kad „prezidentas pats negali atsisakyti savo pareigų“, jie pateiks atitinkamą informaciją raštu Atstovų rūmų pirmininkui (šiuo metu tai Pauas Ryanas) ir laikinam Senato pirmininkui (šiuo metu tai respublikonas iš Jutos Orrinas Hatchas). Taip prezidento pareigas perims viceprezidentas.
Prezidentas tokį sprendimą gali ginčyti. Tokiu atveju reikalinga abiejų rūmų dviejų trečdalių dauguma – tik taip galima užkirsti kelią prezidentui susigrąžinti valdžią.
Akivaizdu viena: jeigu kabinetas ir viceprezidentas nuspręs jo atsikratyti, D. Trumpas tyliai nepasiduos.
Kiek užtrunka apkaltos procedūros?
Nors precedentu to pavadinti ir negalima, tačiau B. Clintono apkalta Kongrese apsisuko per gana trumpą laiką – tris mėnesius. Šis pavyzdys gali būti klaidinantis, nes specialusis kaltintojas Kennethas Starras, kuris tyrė tiek B. Clintono, tiek jo žmonos Hillary veiksmus, įskaitant ir romaną su M. Lewinsky, tam skyrė ne vienerius metus. Būtent dėl šios priežasties viskas vyko taip greitai. K. Starras savo ataskaitą ir tyrimo išvadas pateikė parlamento teisingumo komitetui, kuriam nebereikėjo imtis daug laiko užimančio tyrimo.
Kas sako, kad D. Trumpui turėtų būti inicijuota apkalta?
Pradžiai bent 46 proc. Jungtinių Valstijų gyventojų, vasarį dalyvavusių „Public Policy Polling“ apklausoje. Visuomenės apklausų rezultatai svarbūs, nes, tam, kad apkaltos projektas virstų realybe, veiksmų imtis turi Kongresas, o rinkėjų išrinktieji neretai savo principus pritaiko prie visuomenės apklausų rezultatų.
Svarbu akcentuoti, kad R. Nixono, Respublikonų partijos prezidento, atveju apkaltą jam surengė Demokratų kontroliuojamas Kongresas, o demokratą B. Clintoną iš pareigų pašalinti bandė Respublikonų valdomas parlamentas. Apkaltos D. Trumpui atveju prieš jį turėtų stoti jo partijos nariai.
Štai kodėl Respublikonams taip svarbu, kad D. Trumpą palaikytų paprasti rinkėjai. Jeigu partijos šalininkai nenusisuks nuo prezidento, mažai tikėtina, kad taip ims ir pasielgs Kongrese dirbantys respublikonai.
Kita vertus, Respublikonų kontroliuojamas Kongresas gali imtis veiksmų, paviliotas ateities perspektyvos mainais už D. Trumpo išdavystę gauti prezidentą, su kuriuo būtų paprasčiau sutarti: M. Pence‘as, pats buvęs kongresmenas, žymiai lengviau prognozuojamas tradicinis konservatorius.
Mažiausiai trys Kongrese dirbantys demokratai garsiai užsiminė apie poreikį imtis D. Trumpo apkaltos. Demokratas iš Viskonsino Markas Pocanas dar vasarį sakė: jeigu D. Trumpas neatsisakys verslo interesų ir nesiims kitų iš jo reikalaujamų veiksmų, „mes turėsime imtis kitų veiksmų, tarp kurių ir teisės aktai, nepasitikėjimo rezoliucijos ir galbūt netgi apkaltos procedūra“.
Kuo gali būti apkaltintas D. Trumpas?
J. Bonifazas iš už peticiją inicijuojančios grupės „Impeach Trump Now“ tvirtina, kad D. Trumpo nenoras atsisakyti verslo interesų nuolat pažeidžia šalies konstitucijos nuostatas dėl prezidento turto valdymo. Tyrimai dėl kaltinimų ryšiais su Rusija taip pat gali privirti košės. Jeigu D. Trumpui teks duoti parodymus, jam gresia B. Clintono stiliaus kaltinimai sulaužius priesaiką. Piktnaudžiavimas valdžia? Trukdymas teisingumui? Panašu, kad, nusprendęs inicijuoti D. Trumpo apkaltą, Kongresas tikrai turės tam pagrindą: šovinių daug, tereiks išsirinkti tinkamiausią kalibrą.