Taigi, suskaičiuoti 435 asmenys, bet, remiantis keleivių sąrašu, dar 43 žmonių trūksta. Pareigūnų nuomone, graikų sekmadienį paskelbtas keleivių ir įgulos narių sąrašas, kuriame kartu su įgula nurodytos 478 pavardės, gali būti netikslus.
Italijos transporto ministras Maurizio Lupi tais duomenimis abejoja ir dėl to, kad „Norman Atlantic“ buvo užsukęs į vieną Graikijos salos uostą prieš nelaimę, kuri įvyko sekmadienio rytą.
„Yra įsodinimo sąrašas, kuriame įrašyti 427 keleiviai ir 56 įgulos nariai, – sakė M.Lupi. – Būtent išvykimo uostas turi suderinti savo sąrašą ir žmones (išgelbėtuosius)“.
„Štai kodėl, mes tęsiama paiešką, nes negalime žinoti, koks skaičius buvo iš tikrųjų“, – pridūrė jis.
Italijos karo laivyno vadas admirolas Giuseppe De Giorgi sakė, kad karo lėktuvai tebeskraido virš nelaimės zonos, ieško lavonų.
Nė vienas iš nelaimę patyrusiųjų nepranešė, kad kas nors iš tų neva trūkstančių 40 asmenų gali būti negyvas.
Pasakoja šiurpius išgyvenimus
Degusio kelto „Norman Atlantic“ kapitonas paliko savo laivą pirmadienį, gelbėtojams pranešus apie dar du negyvus žmones.
Daugiau kaip prieš 36 valandas kapitonas Argilio Giacomazzi perdavė nelaimės signalą apie gaisrą kelte, o pirmadienį 14 val. 50 min. (15 val. 50 min. Lietuvos laiku) savo laivo valdymą perdavė Italijos karinio jūrų laivyno karininkams, pranešė Italijos laivynas.
Iš pradžių pirmadienį Italijos ir Graikijos pareigūnai pranešė, kad per gaisrą kelte, plaukiančiame Adrijos jūra, žuvo mažiausiai penki žmonės, nelaimės liudininkams pasakojant apie patirtus išgyvenimus per nelaimę, kuri, pasak jų, galėjo pareikalauti daug daugiau gyvybių. Vėliau buvo rasti dar du lavonai.
Keturių žmonių kūnai buvo ištraukti iš vandens prie dreifuojančio kelto „Norman Atlantic“ pirmadienį, o sekmadienį iš vandens buvo iškeltas 62 metų graiko kūnas.
Ištisą parą trukusi itin sudėtinga žmonių evakavimo operacija baigėsi netrukus po vidurdienio. Italijos karinis laivynas pranešė, kad kelte liko tik devyni pagrindiniai įgulos nariai, kurie ruošiasi laivo buksyravimui į uostą.
Iš 478 kelto keleivių ir įgulos narių, kurie buvo laive, kilus gaisrui ankstų sekmadienio rytą, 49 susisukę į antklodes išlipo iš prekinio laivo „Spirit of Piraeus“ Italijos uoste Baryje.
Jie ir kiti evakuoti asmenys pasakojo, kaip prasidėjus gaisrui kilo panika, o įgula buvo tam nepasirengusi.
Vienas iš pirmųjų Baryje išlaipintų keleivių žurnalistams pasakojo, kad jau ruošėsi mirčiai, išvydęs ugnį ir tirštus dūmus keliose iš Italijos į Graikiją plaukusio kelto dalyse.
„Mes nežinojome ką daryti. Įgula neturėjo supratimo, kaip iškelti žmones iš laivo“, – pasakojo jis.
„Gelbėjimosi valtys neveikė, tik viena iš jų buvo nuleista į vandenį ir ten nebuvo nė vieno įgulos nario, kuris padėtų žmonėms“, – kalbėjo išsigelbėjęs keleivis.
Žmonių evakavimas buvo baigtas tik po maždaug 36 valandų nuo automobilių denyje kilusio gaisro pradžios. Laivas liko pavojingai dreifuoti audringoje jūroje prie Albanijos krantų.
Pirmadienį, atplaukus antram laivui, ant kurio galėjo tūpti sraigtasparniai, žmonių evakavimas gerokai pagreitėjo.
Jam pasibaigus, susidomėta gaisro priežastimis ir kodėl jis nebuvo laiku užgesintas.
Bario prokuroras Giuseppe Volpe paskelbė apie pradėtą tyrimą, aiškinantis, ar nelaimę kelte galėjo nulemti aplaidumas.
Laivo savininkas italas Carlo Vicentini pažadėjo bendradarbiauti atliekant šį tyrimą.
Pasak jo, keltas, kuris buvo išnuomotas Graikijos operatorei „ANEK ferries“, buvo visiškai tvarkingas, jo techninė apžiūra, priešgaisrinių durų patikrą, buvo atlikta gruodžio 19 dieną.
Gelbėtojai ištraukė negyvą graiką, kuris žuvo sekmadienį, kai kartu su žmona, 56-erių Teodora Douli, bandė pasiekti gelbėjimosi valtį. Moteris buvo išgelbėta ir sraigtasparniu nuskraidinta į ligoninę Italijos pietrytiniame Galatinos mieste.
„Vandenyje išbuvome keturias valandas, – pasakojo ji pirmadienį. – Bandžiau jį išgelbėti, bet negalėjau. Mes mirštame, mes mirštame, sakė jis man“.
„Mačiau, kaip mirė mano vyras“, – pasakojo moteris interviu italų naujienų agentūrai ANSA. – Iš nosies jam bėgo kraujas. Turbūt, jis trenkėsi galva į laivo šoną“.
Nebuvo gelbėjimosi liemenių
Kiti evakuoti asmenys buvo nuskraidinti į Graikijos Korfu salą. Krovininio automobilio vairuotojas Foris Santakidis pasakojo, kad pabudo nuo dūmų kvapo, kurį miegodamas pajuto savo kajutėje.
„Aš išbėgau. Pradėjau ieškoti gelbėjimosi liemenės, bet negalėjau jos rasti“, – sakė jis Graikijos laikraščiui „Ethnos“.
Su vyru keltu keliavusi graikų žurnalistė Athina Pappas pridūrė: „Visus buvo apėmusi panika ir niekas mums nesakė, ką turime daryti“.
Italijos karinio laivyno ir pakrantės apsaugos gelbėtojai visą naktį stengėsi išgelbėti žmones iš laivo, kurį blaškė stiprus šaltas vėjas ir didžiulės bangos.
Nepaisant jų pastangų, auštant laive buvo likę daugiau nei 200 žmonių, kurie jau 24 valandas baiminosi dėl savo gyvybės.
Italijos bendrovei priklausantis laivas, plaukęs iš Patrų uostamiesčio Graikijoje į Ankoną Italijoje, pradėjo dreifuoti, nes dėl gaisro sugedo jo valdymo sistema.
Gelbėjimo operacijoje dalyvavo Graikijos, Italijos ir Albanijos prekybinių, pakrantės apsaugos ir karo laivų flotilė.
Kai kuriems išgelbėtiems keleiviams pasireiškė nestiprūs hipotermijos simptomai, tačiau juos gydantys medikai sako, kad daugiausia jie kenčia nuo šoko ir psichologinės traumos.
Po „Kapitono Bailio“ Italija sveikina „Kapitoną Narsųjį“
Jis elgėsi visiškai priešingai negu „Kapitonas bailys“ .
Pagal šimtmečius galiojančią jūreivystės tradiciją degančio kelto „Norman Atlantic“ kapitonas iš laivo pasitraukė paskutinis, pirmadienį.
Po šios dramos, nusinešusios septynias gyvybes, toks poelgis vertas pagarbos, ne taip kaip kito italų kapitono, kurio elgesys nuaidėjo per visą pasaulį žiniasklaidos pirmuosiuose puslapiuose.
Jūrų lainerio „Costa Concordia“ kapitonas Francesco Schettino tebeteisiamas kaltinamas netyčiniu 32 žmonių nužudymu, palikęs savo laivą praėjus pusvalandžiui nuo įsakymo nuleisti gelbėjimo valtis, kai šis laivas skendo 2012 metų sausio 13-ąją.
Pravardžiuojamas „Kapitonu Bailiu“ šį mėnesį teisme jis prisipažino norėjęs parodyti savo šaunumą nuvairavęs laivą per arti Džilijo salos krantų Toskanoje; dėl to laivas rėžėsi į povandenines uolas ir ėmė skęsti.
F.Schettino'as dar pateikė naują įvykio versiją, esą jis „suklupęs ir įvirtęs“ į valtį labiau dėl traukos jėgos, o ne bailumo, vertusio sprukti iš milžiniško laivo.
Bėgti iš laivo, palikus visus keleivius ir įgulą, kol jie nėra evakuoti, – taip A.Giacomazzi niekada nepasielgtų, sakė jo dukra Giulia.
„Nekantrauju jį tvirtai apkabinti“, – sakė ji savaitgalį, kai kilo visa ši drama.
„Mūsų šeimai dabar labai sunkus laikas, bet dėl vieno esu tikra, kad mano tėvas bus padaręs viską, kas įmanoma, jog būtų užtikrintas įgulos ir keleivių saugumas“, – pažymėjo kapitono dukra.
62-ejų A.Giacomazzi, yra patyręs jūreivis, kilęs iš Specijos Italijos Rivjeroje.
„Pastarąjį kartą kalbėjau su juo šeštadienį vakare. Viskas vyko sklandžiai. Paskui mes išgirdome apie nelaimę, bet mes negalėjome su juo susisiekti“, – pasakojo Giulia.
„Tačiau aš tikiu savo tėvu, – pridūrė ji. – Kai tik sužinosime, į kurį uostą velkamas keltas, mes skubėsime sutikti jį“.