Emmanuelis Macronas metė pirštinę Briuselio biurokratams. Į Prancūzijos eurokomisaro postą pateikęs technologijų milžinės „Atos“ generalinio direktoriaus Thierry Bretono kandidatūrą, maištingasis Prancūzijos prezidentas demonstruoja, kad jis vis dar ketina iškelti savo šalies pramonės ambicijas į svarbiausias Europos Sąjungos politikos formavimo pozicijas.
E. Macronas šiemet patyrė triuškinamą pralaimėjimą, kai Europos Sąjungos konkurencijos tarnyba vetavo Prancūzijos įmonės „Alstom“ ir Vokietijos kompanijos „Siemens“ geležinkelių verslo susijungimą. Prancūzijos lyderį vis dar žeidžia šis veto, o pasirinkdamas Th. Bretoną jis pademonstravo, kad siekia suduoti stiprų atsakomąjį smūgį.
Kai Europos Parlamentas atmetė prieš tai pateiktą Sylvie Goulard kandidatūrą, E. Macronas nenuleido rankų ir pasiūlė dar daugiau diskusijų galintį kelti kandidatą. Jei bus patvirtintas, Th. Bretonas bus atsakingas už beveik neribotą bendrosios rinkos profilį, kuris apima tokius įvairius sektorius kaip skaitmeninė sritis, gynyba ir kosmosas.
Buvęs Prancūzijos ekonomikos ministras Th. Bretonas yra dėl nieko neatsiprašinėjančio Prancūzijos verslo pasaulio atspindys, paskui save velkantis galimų interesų konfliktų šleifą. Lapkritį vyksiantis Europos Parlamento klausymas, kuriame kandidatas gali būti patvirtintas arba atmestas, tikrai nėra tik formalumas, mat Europos Sąjungos politikos formuotojai į turtingo elito atstovus ir pramonės strategiją žvelgia vis niūriau ir įtariau.
Prancūzija nori, kad Europos Sąjunga sušvelnintų konkurencijos taisykles ir leistų sukurti daugiau europietiškųjų jungtinių „čempionų“, kurie galėtų sėkmingiau konkuruoti su Kinijos ir Jungtinių Valstijų kompanijomis. Po to, kai nesėkmė dėl „Alstom“ ir „Siemens“ veto atskleidė E. Macrono įtakos Briuselyje ribas, Prancūzijos prezidentas pasižadėjo „atnaujinti konkurencijos politiką, kad būtų išvengta tokių klaidų kaip „Siemens“ ir „Alstom“ susijungimo uždraudimas“.
Th. Bretonas buvo vienas iš Prancūzijos politikų ir verslo lyderių choro, kaltinusio pasenusią Europos Sąjungos konkurencijos tvarką, kliudančią sukurti europietiškąją „Google“ ar „Verizon“, atstovų.
„Mums reikia, kad ES lygmeniu būtų vykdoma skaitmeninė ir reali pramonės politika. Iki šiol savo valią primetanti konkurencijos politika kartais nulemdavo pramonines katastrofas“, – liepą, likus keliems mėnesiams iki to, kai tapo kandidatu į eurokomisarus, sakė Th. Bretonas.
Priešprieša su Vestager
Galingiems Europos Sąjungos antimonopolinės politikos vykdytojams Prancūzijos paskelbtas karas reiškia, kad Th. Bretonas, jeigu bus patvirtintas, gali virsti galingu Europos Komisijos vykdomosios pirmininko pavaduotojos ir konkurencijos komisarės Margrethe Vestager priešininku.
Būtent Danijos liberalė vadovavo prieš Prancūzijos čempionų idėją nukreiptam pasipriešinimui ir nusprendė, kad „Alstom“ ir „Siemens“ susijungimas būtų kenksmingas klientams ir smulkiam verslui. Jos teigimu, išsipūtusios vyriausybių lepinamos milžinės sumažintų Europos konkurencingumą.
Paklausta apie Th. Bretono tapimo eurokomisaru perspektyvą, M. Vestager išrėžė trumpą ir tiesų atsakymą: „Aš jo nepažįstu, tad negaliu pateikti visiškai jokio komentaro“.
Nors Europos Komisijos hierarchijoje M. Vestager būtų aukščiau, Th. Bretonas būtų atsakingas už esmines Europos pramonės sritis – tai jam suteiktų galimybę daryti įtaką visiems Europos Komisijos nariams, turintiems sutarti dėl esminių klausimų.
Galima numanyti, kad lėks kibirkštys. „Th. Bretonas, ko gero, bus užsispyręs, tačiau ir M. Vestager nėra baikšti ar neryžtinga ir greičiausiai laikysis savo pozicijos. Tikrai nenustebins, jei vis pasitaikys susikirtimų“, – sako J. Scottas Marcusas, idėjų kalvės „Bruegel“ analitikas.
Prancūzijos kandidatui į eurokomisarus artimas asmuo nesantaikos pavojaus rimtai nevertino. Jo teigimu, M. Vestager ir Th. Bretonas „per pastarąsias keletą dienų kelis kartus buvo pastebėti besikalbantys. Jie laukia, kol galės dirbti drauge ir palaikyti tikrą komandinę dvasią“.
Th. Bretonas taip pat gali susidurti su kitų Europos Sąjungos institucijų pasipriešinimu. Mortenas Petersenas, Danijos liberalas, Europos Parlamento Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komiteto pirmininko pavaduotojas, teigia būsiantis budrus ir stebėsiantis, kad nebūtų jokio šliaužiančio protekcionizmo.
„Neaišku, ką tiksliai jie turi omenyje kalbėdami apie Europos čempionus, tačiau aš labai kritiškai žvelgiu į politikų pasirinkimą išsirinkti tam tikras įmones ir laikyti jas čempionėmis bei suteikti joms geresnes sąlygas. Tai yra žingsnis tam tikro valstybės remiamo modelio link“, – aiškino M. Petersenas.
Įtakingi draugai
Th. Bretonas ateina iš vidinių Prancūzijos verslo elito sluoksnių – būtent jie pirmiausia gautų naudos iš naujosios daugybės milijardų vertų sandorių bangos. Jam pačiam teks imtis veiksmų ir perleisti turimas „Atos“ akcijas, kad, jei jo kandidatūra bus patvirtinta, išvengtų interesų konflikto.
Visgi akcijų atsisakymas nepašalins didžiausių su jo kandidatūra susijusių klausimų: ar jis bus neutralus eurokomisaras, ar Prancūzijos kompanijų rėmėjas. Jo karjeros istorijoje užfiksuoti artimi ryšiai su tokiomis Prancūzijos ir Europos milžinėmis kaip „Carrefour“, „Bouygues“, „Orange“ ir investiciniu banku „N M Rothschild & Sons“. Jis taip pat buvo susaistytas ryšiais su „Alstom“, „Siemens“ ir pačiu Prancūzijos prezidentu.
2010-aisiais, kai „Atos“ paskelbė apie „Siemens IT Services“ įsigijimą, būtent tuomet „Rothschild“ banke dirbęs 32-ejų E. Macronas patarė Th. Bretonui dėl šio sandorio. Th. Bretonas, prieš 2008-aisiais prisijungdamas prie „Atos“, taip pat dirbo „Rothschild“ nepilnu etatu – jis buvo trijų vyriausiųjų patarėjų komandos dalis. Šios komandos narys taip pat buvo „Rothschild“ Vokietijos padalinio vadovas Klausas Mangoldas, kuris nuo 2007-ųjų iki 2019-ųjų priklausė ir „Alstom“ direktorių valdybai.
Vienas prieš visus
Net jei Th. Bretonas taps naujosios Europos Komisijos nariu, yra ženklų, kad vėjai Prancūzijos idėjai kurti Europos čempionus vis labiau nepalankūs. Nors E. Macronas Briuselyje skubina ir aktyviai agituoja už naująją pramonės darbotvarkę, jo vizija tuo pat metu visame žemyne atrodo vis tolimesnė.
Iš karto po to, kai „Alstom“ ir „Siemens“ susijungimas buvo vetuotas, Berlynas išreiškė tvirtą paramą Paryžiaus poreikiui formuoti naują pramonės politiką. Tačiau Vokietijos, visada skeptiškai žvelgiančios į Prancūzijos polinkį vadovauti, požiūris ir entuziazmas pastaraisiais mėnesiais pastebimai atvėso.
Vokietijos nuomonės dėl čempionų pokytį iš dalies paskatino šaliai itin reikšmingos mažos ir vidutinio dydžio šalies kompanijos, dar vadinamos Mittelstand. Didelių įmonių, pavyzdžiui, „Alstom“ ir „Siemens“, susijungimas išpūstų naujojo darinio rinkos raumenį ir leistų daryti didžiulį spaudimą mažų ir vidutinio dydžio įmonių tiekėjams. Tai būtų tikras prakeiksmas Mittelstand.
Daugelis kitų Europos šalių nepritaria Prancūzijos plėtojamai čempionų idėjai. Didžioji Britanija, Belgija, Nyderlandai ir Ispanija prieštaravo „Alstom“ ir „Siemens“ susijungimui. Susijungimo oponentai manė, kad Europos kompanijos taps nebe tokios efektyvios pasaulinėse rinkose, jei joms bus leista tokiais būdais plėstis ir prarasti konkurencingumą namuose.
Ville Niinisto, buvęs Suomijos aplinkos ministras, dabar – žaliesiems priklausantis Europos Parlamento narys, sako, kad darbą dar tik pradėsianti naujoji komisija jau dabar, „kalbant apie konkurencijos politiką, atrodo šizofreniškai“.
„Jei ketiname mėginti kurti Europos milžines mėgdžiodami kitus, bus tik blogiau. Tokiais būdais niekur nenueisime“, – neabejoja V. Niinisto.