2001 m. gruodžio 25 d. už išdavystę vis dėlto nuteistas ir ketverių metų kalėjimo bausme nubaustas G. Pasko kanalo „Current Time“ („Nastojaščeje vremia“) žurnalistams bandė įrodyti, kad I. Safronovo suėmimo scenarijus jam labai primena tai, ką pačiam teko patirti.
„Viskas vyko viešumoje. Sulaikymas, tada migloti pareiškimai, tada apklausa... Man tai labai pažįstama, – kalbėjo G. Pasko. – Nieko apčiuopiamo. Jokių konkrečių įtarimų. Procesas veikiausiai nebus viešinamas. Sprendžiant iš nutekėjusios informacijos, teismas bus uždaras ir viskas liks paslapty.“
Nuo gegužės Rusijos kosmoso agentūros „Roskosmos“ vadovo Dmitrijaus Rogozino patarėju dirbęs I. Safronovas buvo garsus žurnalistas, rašęs apie karinį ir pramoninį kompleksą laikraščiams „Kommersant“ ir „Vedomosti“. Pasak advokatų, I. Safronovui mestų kaltinimų pagrindas – slaptos informacijos apie Rusijos prekybą ginklais Artimuosiuose Rytuose perdavimas Čekijos Respublikai 2017-aisiais.
Nors I. Safronovas tada dirbo žurnalistu, Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas suskubo paminėti, kad kaltinimai nėra susiję su žurnalistika. Remiantis „Roskosmos“ išplatintu pareiškimu, kaltinimai nėra susiję ir su darbu kosmoso agentūroje.
Per liepos 7 d. Maskvoje įvykusį teismo posėdį buvo nutarta, kad trisdešimtmečio I. Safronovo sulaikymas turi būti tęsiamas iki rugsėjo 6 d. Žurnalistas buvo apkaltintas tėvynės išdavyste pagal baudžiamojo kodekso 275 straipsnį. Jeigu kaltė pasitvirtintų, I. Safronovas būtų nuteistas 20 metų kalėti.
Dalis žmonių Rusijoje I. Safronovo sulaikymo atvejį laiko pranašišku ženklu, leidžiančiu suprasti, ko galima laukti įsigaliojus prieštaringai vertinamiems konstitucijos pakeitimams, galintiems suteikti autoritarinį režimą vykdančiam šalies prezidentui Vladimirui Putinui teisę likti poste iki 2036-ųjų.
Kitas represijų lygmuo
„Bandymas susidoroti su I. Safronovu – naujam šioje šalyje vykdomų represijų prieš žurnalistus lygmeniui priskirtinas atvejis“, – savo „Facebook“ paskyroje teigia garsus tyrimų žurnalistas, gvildenantis su technologijomis ir saugumo tarnybomis susijusius klausimus, Andrejus Soldatovas.
Jis atkreipė dėmesį į tai, kad iki 2012-ųjų dėl tėvynės išdavystės apibrėžimo konkrečiuose įstatymuose FSB tekdavo gerokai paplušėti, norint apkaltinti žurnalistą tų įstatymų pažeidimu.
Tarkim, 2007-aisiais žurnalistei Natalijai Morar, tariamai atskleidusiai valstybines paslaptis, buvo uždrausta atvykti į Rusiją, bet ji nebuvo nei suimta, nei teisiama.
„Kai FSB iniciatyva baudžiamojo kodekso straipsnis buvo perrašytas, – rašo A. Soldatovas, – taisyklės pasikeitė. Vis dėlto žmonės manė, kad aukomis galėtų tapti nebent kokie nors ekspertai, o ne žurnalistai.“
„Šiandien tapo aišku, kad taip nėra, – tęsia A. Soldatovas. – FSB labai aiškiai ir tiek viešai, kiek tik įmanoma, šitai pademonstravo. Jie nurodė, kokios visuotinai svarbios temos nuo šiol taps uždaros visiems, išskyrus tuos, kuriems „būtina žinoti“.
Snaudžianti gyvatė
Šiems samprotavimams pritaria ir G. Pasko, o pakeistą 275 straipsnio tekstą jis lygina su gyvate, snaudžiančia nuo 2012-ųjų rudens.
„[Straipsnis] labai platus ir labai neaiškus, – sakė G. Pasko RFE/RL ir „Amerikos balso“ (VOA) bendrai leidžiamam kanalui rusų kalba „Current Time“. – Kadangi stinga konkretumo, juo remiantis įkalinti žurnalistus tapo gana paprasta, nors seniau buvo neįmanoma. Anksčiau, jeigu kas nors atskleisdavo paslaptį, kaltinamas buvo ne žurnalistas, o informaciją perdavęs asmuo. Dabar jie gali imtis žurnalistų.“
Įstatyme nenurodyta, kokia informacija yra slapta, – šis klausimas paliekamas įvairių vyriausybinių agentūrų kompetencijai. Ironiška, tačiau slaptos informacijos sąrašai dažnai ir patys yra įslaptinti.
Ivanas Pavlovas, I. Safronovo gynybai atstovaujantis Sankt Peterburge dirbantis teisininkas, kurio specializacija – su valstybinėmis paslaptimis susijusios bylos, teigia, kad čia aptariamas įstatymas gali būti pritaikytas bet kuriam pažinčių užsienyje turinčiam asmeniui.
Tai gali būti mokslininkas, žurnalistas, kokios nors srities specialistas, už žmogaus teises kovojantis aktyvistas ar kt. Visus tokius asmenis I. Pavlovas pavadino rizikos grupe to baudžiamojo kodekso straipsnio atžvilgiu.
„Stebiuosi, kad taikant 275 straipsnį šitaip ilgai nebuvo nuteistas nė vienas žurnalistas, – sakė I. Pavlovas portalui RFE/RL. – Tačiau dabar jau turime I. Safronovo pavyzdį, ir šitai reiškia, kad Pandoros skrynia atsivėrė. Valdžia nelaiko žurnalistų neliečiamųjų kasta ir tikrai persekios tuos, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių pateks į rizikos grupę.“
Pavojų keliantis precedentas
„Tai visiems mums pavojų keliantis precedentas, – sakė žurnalistas Ilja Barabanovas iš BBC Rusijos redakcijos, anksčiau kartu su I. Safronovu dirbęs „Kommersant“ redakcijoje.
Žurnalistė Julija Latynina, rašanti straipsnius leidiniui „Novaja gazeta“, užsiminė, kad daugelis komentatorių incidentą su I. Safronovu lygina su kitomis pastaruoju metu žurnalistams iškeltomis baudžiamosiomis bylomis, ypač su Ivano Golunovo ir Svetlanos Prokopjevos atvejais.
Su naujienų kanalu „Meduza“ bendradarbiaujantis tyrimų žurnalistas I. Golunovas buvo suimtas Maskvoje 2019-ųjų birželį ir apkaltintas narkotikų laikymu ir platinimu. Vėliau, kai paaiškėjo, kad policijos pateikti įrodymai – sufabrikuoti, kaltinimai buvo atmesti.
S. Prokopjeva, su RFE/RL Rusijos redakcija bendradarbiaujanti žurnalistė, buvo pripažinta kalta dėl „terorizmo teisinimo“. Nuosprendis jai buvo paskelbtas Pskove liepos 6 d. Žurnalistei buvo skirta 500 tūkst. rublių (6,2 tūkst. eurų) bauda.
Anot J. Latyninos, nei vienu, nei kitu atveju saugumo struktūroms nepavyko nubausti žurnalistų laisvės atėmimo bausmėmis, nors kaip tik to akivaizdžiai ir buvo siekta.
Juos išgelbėjo tai, kad abejotini kaltės įrodymai buvo pasiekiami viešai. Deja, I. Safronovo atvejis yra kitoks.
„Kuo jie gali kliautis? Bauginančiu žodžiu „paslaptis“. I. Safronovas neva buvo šnipas. Ką jis padarė? Deja, tai – paslaptis. Jis paslaptingu būdu ir paslaptingoje vietoje perdavė slaptą informaciją kažkokiam paslaptingam asmeniui, bet apie tai negalima kalbėti, kadangi tai – paslaptis“, – sako J. Latynina.
„Jeigu visuomenė pareikalaus paaiškinti, ką jis padarė, bus atsakyta: „Negalime, nes tai – valstybinė paslaptis. Bet turite mumis pasitikėti.“ – teigia J. Latynina.
Išaušo kanibalizmo era
Kiek anksčiau šį mėnesį Sankt Peterburgo teisme už išdavystę buvo nuteistas garsus Rusijos samdinių grupių žinovas.
Jam buvo skirta septynerių metų laisvės atėmimo bausmė. 30-ies metų analitikas Vladimiras Nejelovas buvo suimtas 2018-aisiais ir apkaltintas slaptos informacijos teikimu Vokietijos konsultavimo įmonei.
Remiantis I. Pavlovo vadovaujamos pagalbos teisiniais klausimais grupės „Komanda 29“ 2018-aisiais metais pateikta ataskaita, Rusijoje yra iškelta ne mažiau kaip 101 byla, susijusi su išdavyste arba šnipinėjimu.
48 kaltinamieji – saugumo arba gynybos struktūrų nariai, o 53 – civiliai. Nuo 1997-ųjų, tik vienas – ekologas Aleksandras Niktinas – buvo visiškai išteisintas, tačiau, kad taip įvyktų, nuo suėmimo 1996-ųjų vasarį iki galutinio bylos uždarymo 2000-ųjų rugsėjį turėjo praeiti daugiau nei ketveri metai.
Remiantis „Komanda 29“ turimais duomenimis, šiuo metu Rusijoje nagrinėjamos 23 su išdavyste arba šnipinėjimu susijusios bylos, įskaitant ir I. Safronovo atvejį.
Žurnalistė Jevgenija Albats, portalo „The New Times“ redaktorė, išsireiškė štai kaip: „Vegetarizmo laikai veikiausiai pasibaigs ir vis dažniau teks susidurti su kanibalizmo apraiškomis.“
„Gyvename šalyje, kuriai vadovauja KGB“, – konstatuoja ji, primindama apie sovietmečiu gyvavusį FSB pirmtaką.