Balsavimo teisę turi apie 49 mln. rinkėjų. Prancūzijos užjūrio teritorijose balsavimas dėl laiko skirtumo prasidėjo jau šeštadienio vidudienį (Vidurio Europos vasaros laiku). Likusioje šalies dalyje balsavimo punktai duris atvėrė sekmadienį 8.00 val. Pirmųjų rezultatų tikimasi apie 21.00 val. Lietuvos laiku.
„Tai nėra paprasti rinkimai, rezultatai labai neaiškūs, o pasekmės visuomenei gali būti rimtos“, – per balsavimą Bordo mieste sakė 38 metų Julienas Martinas.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas po nesėkmingo valdančiosios stovyklos pasirodymo Europos Parlamento rinkimuose birželio pradžioje netikėtai paskelbė apie naujus rinkimus. Remiantis apklausomis, E. Macrono viltys, kad prancūzai nacionaliniuose rinkimuose balsuos kitaip, nei į Europos Parlamentą, nepasitvirtins.
Priešingai, rinkimai gali atverti kelią pirmajai nuo Antrojo pasaulinio karo dešiniųjų populistų vyriausybei. Labai tikėtina, kad valdančioji stovykla praras santykinę daugumą Nacionalinėje Asamblėjoje. Jau pirmadienio vidudienį E. Macronas Eliziejaus rūmuose priims ministrą pirmininką Gabrielį Attalą ir kitus vyriausybės narius ir aptars su jais parlamento rinkimų padarinius.
Apklausose stabiliai pirmauja dešiniųjų populistų partija „Nacionalinis susivienijimas“ (RN). Ji net kiek pagerino savo gerus rezultatus, parodytus rinkimuose į Europos Parlamentą. Pastaruoju metu pasitikėjimas RN siekė 34–37 proc. Kairiųjų ir žaliųjų rinkimų aljansas „Naujasis liaudies frontas“, remiantis apklausomis, gali tikėtis 27,5–29 proc. balsų. Ir tik trečia pozicija su 20,6–21 proc. balsų prognozuojama prezidento E. Macrono valdančiajai stovyklai.
Anot kai kurių apklausų, RN netgi gali tikėtis absoliučios daugumos Nacionalinėje Asamblėjoje.
Jei RN iškovotų absoliučią daugumą, E. Macronas gali būti priverstas su dešiniaisiais populistais sudaryti priverstinė politinę santuoką ir 28-erių partijos lyderį Jordaną Bardellą paskirti premjeru. Tai vėlgi gali atverti kelią buvusiai RN pirmininkei Marine Le Pen 2027-aisiais tapti šalies prezidente.