Naujos sudėties parlamente atsiras nauja politikų karta. Čia dirbs daugiau jaunesnių žmonių, bus daugiau moterų ir etniškai skirtingų žmonių.
Prognozuojama, kad pokyčiai bus tokie dideli, kad kai kurie apžvalgininkai juos lygina su 1958-aisiais metais, kai pereita prie prezidentinės sistemos, ar net su 1945-aisiais, kurie laikomi pokarinės Prancūzijos demokratijos gimimu.
Tačiau dar visai neseniai visa tai būtų buvę sunkiai įsivaizduojama. Apie patį E.Macroną prieš trejus metus beveik niekas nežinojo. Ir iš pradžių vargiai kas galėjo patikėti, kad jis turi šansų tapti Prancūzijos prezidentu. O dabar jo vos prieš 15 mėnesių įkurta partija „Respublika, pirmyn“ („Republique En Marche“, REM) iškilo pasinaudodama visuotiniu pokyčių noru.
„Man tai kaip mokslinės fantastikos filmas“, – anksčiau šią savaitę agentūrai AFP rinkimų kampanijos metu Paryžiuje sakė REM kandidatė Beatrice Failles.
Prognozuojama, kad REM laimės 400-470 vietų 577 vietų parlamente. Tai būtų didžiausia laimėta dauguma pokario metu ir suteiktu E. Macronui laisvę įgyvendinti savo verslo sektoriui palankią programą.
Sekmadienį prancūzai balsuoja antrame parlamento rinkimų ture. Pirmąjį triuškinamai laimėjo REM.
Tuo tarpu labiausiai, kaip prognozuojama, turėtų nukentėti socialistai, nes žmonės nori atsikratyti veidų, siejamų su ne vienerius metus fiksuotu aukštu nedarbu, teroro aktais ir tautos pasitikėjimo praradimu.
Apklausos rodo, kad penkerius metus valdžioje buvę socialistai, turėję beveik 300 vietų, gali gauti vos 20 mandatų.