Akivaizdus favoritas pakeisti dabartinį EK pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį yra Europos Parlamento pagrindinio centro dešiniojo bloko, Europos liaudies partijos (EPP), kandidatas – vokiečių europarlamentaras Manfredas Weberis.
Tačiau pagrindinė M. Weberio rėmėja Vokietijos kanclerė Angela Merkel nesutaria su šiai kandidatūrai prieštaraujančiu Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu. Be to Europos Sąjungos sostinės nenori perleisti šio sprendimo Europos Parlamentui.
„Jeigu Vokietija negaus Komisijos [pirmininko posto] dėl Prancūzijos, tuomet Prancūzija jo irgi negaus“, – prognozavo vienas aukštas pareigas užimantis Briuselio pareigūnas, abejojantis dėl ES „Brexit“ vyriausiojo derybininko prancūzo Michelio Barnier galimybių.
Abiem ES galiūnėms nesutariant gali būti atvertos durys kuriam nors kitam kandidatui, pavyzdžiui, dabartinei konkurencijos komisarei Margrethe Vestager – buvusiai Danijos ministrei, kuri gerai pasirodė dirbdama J.-C. Junckerio administracijoje.
Jeigu tokiam siūlymui būtų pritarta, ji galėtų tapti pirmąja moterimi, užėmusia pagrindinės ES vykdomosios valdžios institucijos postą.
M. Vestager nėra Europos Parlamento narė, bet buvo nominuota jo liberaliojo bloko ALDE, tikriausiai dar pagausėsiančio ir sustiprėsiančio, jeigu į Europos Parlamentą Prancūzijoje bus išrinkta nemažai E. Macron centristinio judėjimo narių.
Šios demokratijos regimybės gali pakakti nuraminti pasisakančius už vadinamąjį „lyderių kandidato“ (vok. Spitzenkandidat) procesą – kad postas turėtų atitekti didžiausios EP frakcijos, galbūt M. Weberio EPP, pasiūlytam kandidatui.
„Kanclerė pritartų M. Vestager kandidatūrai, nes Parlamentas reikalaus, kad nominuotasis priklausytų vienai iš politinių grupių“, sakė vienas aukšto rango politinis šaltinis.
„Visiškas supratimo stygius“
Keli šaltiniai Europos Parlamente patvirtino naujienų agentūrai AFP, kad joks „iš skrybėlės ištrauktas“ nominantas, nedalyvavęs „lyderių kandidato“ kampanijoje, nebūtų priimtinas europarlamentarams.
Tačiau galiausiai Europos Komisijos pirmininku gali tapti ne pačios didžiausios EP frakcijos kandidatas, jeigu jis arba ji užsitikrins – veikiausiai šiais metais – įtakingos Europos Vadovų Tarybos palaikymą.
Iki pastarojo meto Briuselyje buvo kalbama, kad po rinkimų M. Barnier galėtų tapti kompromisiniu kandidatu: šis pagarbą pelnęs derybininkas yra A. Merkel remiamos EPP narys ir yra kilęs iš Prancūzijos.
Tačiau praeitą savaitę per ES lyderių susitikimą Rumunijos kalnų mieste Sibiu neatrodė patenkinta, kai E. Macronas viešai pasisakė prieš M. Weberį ir pačia „lyderių kandidato“ procedūrą.
„Neturėtume sudarinėti kompromiso dėl mažiausiai blogo kandidato“, – sakė E. Macronas. Šis jo pareiškimas buvo įvertintas kaip dūris A. Merkel konservatyviajam sąjungininkui M. Weberiui ir dabartiniam Europos Komisijos pirmininkui bei buvusiam EPP kandidatui J.-C. Junckeriui.
Jau per ankstesnį ES viršūnių susitikimą E. Macronas supykdė kitus Bendrijos lyderius savo priešinimusi siūlymui atidėti Didžiosios Britanijos išstojimo iš bloko datą ir pratęsti „Brexit“ derybas. Vienintelis įtakingas Prancūzijos prezidento pozicijos šalininkas buvo pats M. Barnier.
Po susitikimo Sibiu A. Merkel viename interviu pripažino, kad kartais jai ir E. Macronui tenka „grumtis“ sprendžiant įvairius klausimu. Bruselio virtuvę išmanantys šaltiniai sakė, kad šiuos kanclerės žodžius reikia suprasti, kad jos santykiai su Prancūzijos vadovu yra „siaubingi“.
„Visiškas supratimo stygius“, – sakė vienas jų.
Tarp kitų kandidatų tapti EK pirmininku minimas olandas Fransas Timmermansas, vadovaujantis socialdemokratų kampanijai. Šiuo metu jis yra J.-C. Junckerio pirmasis pavaduotojas.
Įtemptos derybos
Nuo ketvirtadienio iki sekmadienio daugiau kaip 400 mln. europiečių galės atiduoti balsus, rinkdami Europos Parlamentą. Po balsavimo grupių lyderiai Strasbūre tarsis dėl naujų EP blokų.
Tačiau ES narių lyderiai stengsis užbėgti parlamentui už akių ir primesti savo pačių pasirinktus kandidatus į aukščiausius postus – taigi, Europos Vadovų Taryba susirinks beveik iškart po balsavimo, gegužės 28-ąją.
Susirinkę lyderiai tarsis, kas galėtų pakeisti J.-C. Junckerį Europos Komisijos vadovo poste, taip pat kas galėtų būti buvusio Lenkijos premjero Donaldo Tusko įpėdinis Europos Vadovų Tarybos pirmininko poste.
Be to, bus sprendžiama, kam atiteks trys postai, šiuo metu priklausantys Italijos atstovams: Bendrijos diplomatijos vadovei Federicai Mogherini, Europos Centrinio Banko pirmininkui Mario Draghi ir Europos Parlamento pirmininkui Antonio Tajani.
Briuselio pareigūnai pageidauja, kad aukščiausiuose Bendrijos postuose geografiškai būtų tolygiau atstovaujama visai ES ir kad per bloko lyderių diskusijas su Europos Parlamentu būtų susitarta dėl jų ideologinės pakraipos.
Tačiau daugelis, įskaitant pačią M. Vestager, tvirtino, kad šįkart taip pat turi būti užtikrintas tvirtesnis atstovavimas moterims.
Po gegužės 28-osios susitikimo D. Tuskas ketina parengti nominuotųjų sąrašą, o kandidatūros galėtų būti tvirtinamos per planuojamą Europos Vadovų Tarybos susitikimą birželio 20–21 dienomis.
„Darysiu viską, ką galiu, kad sukurčiau geresnę pusiausvyrą negu dabartinė“, – Sibiu sakė D. Tuskas.