Iki dabartinės Turkijos gyvavusios Osmanų imperijos kariai nuo 1915 metų deportavo ir žudė armėnus, bet Turkija visuomet neigė, kad tas masinis žudymas prilygo genocidui.
Prancūzija 2001 metais tapo pirmąja Europos valstybe, armėnų žudymą pripažinusia genocidu, o prezidentas Emmanuelis Macronas savo rinkimų kampanijos metu pažadėjo paskelbti armėnų genocido minėjimo dieną ir sakė, kad jo šalis „žino, kaip žvelgti istorijai į akis“.
Į tai piktai sureagavo Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kuris pernai vasario mėnesį pavadino E. Macroną „politikos naujoku“ ir paragino jį sutelkti dėmesį į prancūzų karių vykdytas žudynes kolonijiniais laikais.
Armėnai savo tautos žudynes mini balandžio 24-ąją – šią dieną 1915 metais buvo suimti tūkstančiai armėnų intelektualų, įtartų nacionalistinėmis nuotaikomis ir priešiškumu Osmanų valdymui.
Prancūzų premjeras Edouard'as Philippe'as vadovaus trečiadienio atminimo renginiams: pasakys kalbą ir padės gėlių prie paminklo armėnų genocidui atminti, kuris 2003 metais buvo pastatytas šiauriniame Senos upės krante.