Rugsėjį į valdžią atėjusi M. Barnier administracija gali tapti pirmąja nuo 1962 metų Prancūziją valdžiusia jėga, nušalinta pareiškus nepasitikėjimą. Vyriausybės žlugimas, nulemtas kraštutinių dešiniųjų ir kairiųjų partijų balsų, būtų galingas smūgis visai Europai, suduotas likus kelioms savaitėms iki Donaldo Trumpo grįžimo į Baltuosius rūmus, rašo „The Guardian“.
Prancūzijos įstatymų leidėjai trečiadienio vakarą balsuos dėl iniciatyvos pareikšti nepasitikėjimą Vyriausybe.
Manoma, kad trapi ministro pirmininko M. Barnier koalicija gali būti nuversta.
Pasak parlamento pareigūnų, diskusijos turėtų prasidėti trečiadienį 16 val. (17 val. Lietuvos laiku), o balsavimas vyks po maždaug trijų valandų.
Po kelias savaites tvyrojusios įtampos politinė krizė pasiekė kulminaciją, kai M. Barnier, premjero pareigas einantis tik tris mėnesius, pareiškė, kad bandys parlamente prastumti su socialine apsauga susijusią biudžeto dalį nerengiant balsavimo, kadangi prieš tai nebuvo sulaukta Marine Le Pen kraštutinių dešiniųjų „Nacionalinio sambūrio“ (RN) paramos. M. Barnier aplinka ir M. Le Pen stovykla kaltę suvertė vieni kitiems ir tvirtino, kad padarė viską, jog būtų pasiektas susitarimas dėl išlaidų išmokoms apkarpymo.
Kairieji ir kraštutiniai dešinieji turi užtektinai balsų, kad nuverstų M. Barnier, o M. Le Pen patvirtino, jog jos partija balsuos už kairiųjų aljanso iniciatyvą dėl nepasitikėjimo.
Po balsavimo „viskas gali tapti dar sudėtingiau ir rimčiau“, antradienį kreipdamasis į parlamentą sakė M. Barnier ir tuojau pat pridūrė, kad Prancūzijos padėtis ir taip yra sunki dėl biudžeto ir finansų, o ekonomikos bei socialinių reikalų srityje – ypač komplikuota.
Per vėlų antradienio vakarą transliuotą interviu Prancūzijos ministras pirmininkas išreiškė nerimą dėl Prancūzijoje tvyrančios įtampos, tačiau nurodė, kad turi likti užimame poste, nes tikslas – atkurti politinį stabilumą šalyje.
„Padėtis rimta ir sudėtinga, bet vilties dar yra“, – pridūrė M. Barnier.
Kaip teigė šalies vidaus reikalų ministras Bruno Retailleau, jei Vyriausybei teks atsistatydinti, Prancūzija ir prancūzai atsidurs padėtyje be išeities. Tie, kurie pritaria šiam žingsniui, žaidžia rusišką ruletę su savo pačių ateitimi, pasakė jis.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, šiuo metu viešintis Saudo Arabijoje, kaip manoma, sugrįš į Prancūziją tokiu lemtingu etapu, apie kurį žiniasklaida rašo kaip apie tiesios akimirką, po kurios Prancūzija gali nugrimzti į didelę politinę ir finansinę nežinią.
Po birželį surengtų pirmalaikių rinkimų, kai žemieji parlamento rūmai pasidalijo į tris maždaug vienodus blokus, neturinčius aiškios daugumos, E. Macrono paskirtasis M. Barnier stengėsi užsitikrinti parlamento narių paramą biudžetui, verčiančiam susiveržti diržus, kad pagerėtų Prancūzijos finansų būklė.
M. Barnier siūlė didinti mokesčius ir mažinti viešąsias išlaidas maždaug 60 mlrd. eurų, siekiant sumažinti šalies viešojo sektoriaus deficitą iki maždaug 5 proc. BVP (nuo 6,1 proc. BVP).
Jei M. Barnier Vyriausybė patirs krachą, ją teks vadinti trumpiausiai nuo 1958 metų, t. y. Penktosios Respublikos gyvavimo pradžios, išsilaikiusia administracija. Nors ministras pirmininkas turėtų atsistatydinti, E. Macronas galėtų paprašyti jo tęsti darbą laikinai pareigas einančio asmens statusu.
Vėliau prezidentas turėtų skirti naują premjerą, bet tai įvyks ne anksčiau nei kitais metais: Prancūzijos konstitucija neleidžia paleisti parlamento du kartus per metus, taigi, nauji rinkimai gali būti surengti tik liepos mėnesį.
Kaip rašo „The Guardian“, laikinoji Vyriausybė galėtų priimti specialiuosius nepaprastosios padėties biudžeto teisės aktus, kuriais šių metų išlaidų apribojimai ir mokesčių nuostatos būtų perkelti į kitus metus, ir taip pavyktų išvengti Vyriausybės veiklos stabdymo.
Ruošiamasi viešojo sektoriaus streikams
Trečiadienį Prancūzija ruošiasi ketvirtadienį planuojamiems valstybės tarnautojų streikams dėl planų sumažinti atlyginimus nedarbingumo laikotarpiu. Prognozuojama, kad streikai sutrukdys mokyklų darbą ir lėktuvų skrydžius, šalyje verdant politinei krizei.
Profsąjungos paragino valstybės tarnautojus, įskaitant mokytojus ir oro eismo dispečerius, ketvirtadienį streikuoti dėl išlaidų mažinimo priemonių, kurias anksčiau šį rudenį pasiūlė ministerija.
Trečiadienį Prancūzijos civilinės aviacijos administracija pranešė paprašiusi įmonių sumažinti skrydžių skaičių pagrindiniuose Paryžiaus apylinkėse įsikūrusiuose oro uostuose, taip pat tuose, kurie aptarnauja pietinių Marselio ir Tulūzos miestų gyventojus.
„Nepaisant prevencinių priemonių, vis dar tikimasi sutrikimų ir vėlavimų“, – teigė administracija.
Įtampa tarp profsąjungų ir Vyriausybės tvyro nuo tada, kai spalio pabaigoje Valstybės tarnybos ministerija pasiūlė planą, kuris, jos teigimu, padės sumažinti pravaikštų skaičių ir sutaupyti valstybei daugiau kaip milijardą eurų.
Profsąjungos atmetė tris pasiūlytas priemones: nuo vienos iki trijų dienų pailgintą atlyginimo sumažinimą susirgus, dešimties procentų viso darbo užmokesčio praradimą išėjus nedarbingumo atostogų ir atlyginimo priedo, skirto padengti pragyvenimo išlaidoms tapus nedarbingam, nutraukimą.
Ketvirtadienį numatytame streike, švietimo sektoriaus profsąjungos „FSU-Snuipp“ duomenimis, dalyvaus apie 65 proc. pradinių mokyklų darbuotojų. Prognozuojama, kad darbą nutrauks mažiausiai pusė vidurinių mokyklų darbuotojų, pranešė profsąjunga „Snes-FSU“.
Paryžiuje anglų kalbos mokytoja dirbanti Virginie Pregny AFP sakė dalyvausianti streike. „Mes jaučiamės įžeisti, pažeminti“, – teigė ji.
Helene, specialiųjų poreikių mokytoja iš pietinio Tarno regiono, nenorėjusi nurodyti savo pavardės, taip pat žada dalyvauti streike. „Iš politikų pusės jaučiame tiek paniekos, – skundėsi ji. – Su mumis elgiasi kaip su grindų skudurais.“
