Profsąjungos susivienijo prieš reformą ir organizavo šimtatūkstantinius protestus. Kai kurie mitingai peraugo į smurtą, kai vyriausybė, pasinaudodama išimtimi, po audringų debatų „prastūmė“ reformą be balsavimo parlamente. Protestus lydėjo streikai geležinkelyje ir oro uostuose. Kelias savaites dalyje Paryžiaus nebuvo išvežamos šiukšlės.
E. Macronas jautrią pensinio amžiaus temą į savo darbotvarkę įtraukė jau per pirmąją savo kadenciją, tačiau po vadinamųjų geltonųjų liemenių protestų kilo koronaviruso pandemija ir reformos iniciatyva buvo atidėta. Tada per 2022 m. rinkimų kampaniją E. Macronas paskelbė apie naują mėginimą.
E. Macronas reformą argumentuoja gresiančiu deficitu pensijų fonduose – nes dėl senėjančios visuomenės darbuotojai turi išlaikyti vis daugiau pensininkų. Kad įmokų dydis išliktų stabilus, gyventojai esą turi dirbti šiek tiek ilgiau.