Pasak ministro pirmininko, vyriausybės mokslinė patariamoji komisija įvertino, kad beveik 5 000 balsuoti turinčių miestų ir miestelių gali būti imamasi apsaugos priemonių, siekiant sumažinti užkrėtimo riziką.
Pirmas balsavimo turas vyko kovo 15 dieną.
„Pasvėrę visus „už“ ir „prieš“, manome, kad mūsų demokratinis gyvenimas turi būti atnaujintas“, – sakė E. Philippe'as per spaudos konferenciją Paryžiuje.
Tačiau vyriausybė gali vėl atšaukti rinkimus, jeigu patarėjai visuomenės sveikatos klausimais nuspręs, kad dėl naujo koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų protrūkio kviesti žmones balsuoti gali būti pernelyg pavojinga, nurodė premjeras.
Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavęs vidaus reikalų ministras Christophe'as Castaneras sakė, kad maždaug 16 mln. antrame rinkimų ture balsuosiančių rinkėjų, įskaitant Paryžiaus, Liono, ir kai kurių kitų didelių miestų gyventojus, reikės dėvėti apsaugines kaukes.
E. Philippe'as patvirtino, kad partijos nebuvo vieningos dėl būsimo balsavimo datos: kai kurios iš jų ragino atidėti antrą rinkimų turą iki rugsėjo ar net vėliau, manydamos, kad balsuoti susirinks labai mažai rinkėjų.
Dar kiti argumentavo, kad privalėdami dėvėti kaukes ir negalėdami susitikti su rinkėjais viešuose renginiuose kandidatai nepajėgs surengti efektyvių rinkimų kampanijų ir taip praras galimybę pritraukti daugiau balsų.
Tačiau jei balsavimas neįvyks šią vasarą ir bus nukeltas, vyriausybė privalės iš naujo surengti pirmą rinkimų turą, teigė E. Philippe'as.
„Tai sudėtingas klausimas, o atsakymas į jį bet kokiu atveju sukels nepritarimą“, – pabrėžė E. Philippe'as.
„Deja, jau esu įpratęs rinktis tarp variantų, kurių kiekvienas neišvengiamai sulaukia kritikos“, – pridūrė jis.
Jokio balsavimo paštu
Prancūzijos vyriausybė sulaukė griežtos kritikos dėl sprendimo neatšaukti pirmojo rinkimų etapo, vykusio praėjus dienai po to, kai dėl koronaviruso grėsmės buvo nurodyta uždaryti visus barus, restoranus, kino teatrus ir kitas neesmines įmones.
Griežtas žmonių judėjimo apribojimas privertė daug rinkėjų likti namuose. Balsuoti neatėjo rekordinis skaičius – 55 proc. prancūzų rinkėjų.
Gegužės 16 dieną, praėjus dienai po pirmo balsavimo etapo, Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas atšaukė kovo 22 dieną numatytą antrąjį rinkimų ratą.
Nors mažiausiai 30 000 komunų lyderiai buvo išrinkti jau per pirmą balsavimo turą, kova dėl mero posto Paryžiuje ir kituose didžiuosiuose mietuose dar tęsiasi, o tai stabdo tokius procesus kaip viešieji pirkimai.
Valdžia tikisi, jog vasarą surengtas antras rinkimų turas teigiamai prisidėtų prie Prancūzijos ekonomikos gaivinimo po dviejų mėnesių suvaržymų verslui ir visuotinio įsako likti namuose.
Ch. Castaneras savo ruožtu pabrėžė, kad rinkimų kampanijos „negali virsti viruso plitimo inkubatoriais“ ir teigė, kad atsakingi pareigūnai pasirūpins tinkamomis balsavimo pagal įgaliojimą priemonėmis.
Visgi vidaus reikalų ministras atmetė galimybę rengti balsavimą paštu, Prancūzijoje uždraustą nuo 1975 metų, teigdamas, kad tai galėtų pakenkti balsavimo skaidrumui.
Pats E. Philippe'as varžosi dėl itin trokštamo prie Atlanto vandenyno įsikūrusio Havro uostamiesčio mero posto. Prancūzijos įstatymai leidžia ministrui pirmininkui eiti ir miesto mero pareigas.
E. Macrono centristinė partija „Respublika, pirmyn!“ (Le Republique En Marche, LREM) pirmo rinkimų turo metu surengė keletą menko pasisekimo sulaukusių kampanijų pagrindiniuose Prancūzijos miestuose, tarp jų ir Paryžiuje, kur jos kandidatė, buvusi sveikatos ministrė Agnes Buzyn (Anjes Buzin), liko trečia.