Šeštadienį išplatiname pareiškime Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas aukų giminaičiams ir aktyvistams pasakė, kad 1961 metų spalio 17-ąją vadovaujant liūdnai pagarsėjusiam Paryžiaus policijos viršininkui Maurice'ui Paponui buvo „įvykdyta nusikaltimų“, kuriuos valdžia ištisus dešimtmečius slėpė. Šį susidorojimą prezidentas pavadino „neatleistinu“.
Paryžiaus policijos viršininko M. Papono įsakymu įvykdytos „represijos buvo brutalios, smurtingos ir kruvinos“, sakė prezidentas. Jis pripažino, kad buvo nužudyta kelios dešimtys protestuotojų ir kad „jų kūnai buvo sumesti į Senos upę“. Tikslus aukų skaičius niekada nebuvo paskelbtas, o kai kurie aktyvistai mano, kad jų gali būti keli šimtai.
Istorikai teigia, kad anuomet žuvo mažiausiai 120 protestuotojų. Vieni buvo nušauti, kiti nuskendo. Tikslus aukų skaičius nežinomas iki šiol, nes bylos archyvai yra iš dalies įslaptinti.
9-ajame dešimtmetyje paaiškėjo, kad M. Paponas per Antrąjį pasaulinį karą kolaboravo su nacių okupantais ir bendrininkavo deportuojant žydus. Jis buvo nuteistas už nusikaltimus žmoniškumui, bet vėliau paleistas.
M. Paponas mirė 2007 metais.
Eitynes Paryžiuje sekmadienį surengusios žmogaus teisių ir kovos su rasizmu grupės bei Prancūzijoje gyvenančių alžyriečių asociacijos paragino valdžią dar labiau pripažinti Prancūzijos valstybės atsakomybę „tragedijose ir baisumuose“, kurie vyko Alžyro nepriklausomybės karo metu, taip pat atverti archyvus.
E. Macronas yra pirmasis Prancūzijos prezidentas, dalyvavęs šių aukų atminimo ceremonijoje. Savo komentarais jis žengė toliau nei buvęs prezidentas Francois Hollande'as, 2012-aisiais pripažinęs, kad „per kruvinas represijas buvo nužudyta“ protestavusių alžyriečių, tačiau oficialaus atsiprašymo nepateikė.
E. Macronas taip pat nepasakė viešos kalbos, apsiribojęs Eliziejaus rūmų paskelbtu rašytiniu pareiškimu.
