Kaip rašo laikraštis „Le Monde“, kovo 20 d. rytą N. Sarkozy atvyko į apklausą Nantero mieste, kur buvo suimtas policijos. Vyko teismo posėdis dėl galimai neteisėto jo rinkimų kampanijos finansavimo – manoma, kad jo kampaniją galėjo finansuoti Libijos valdžia.
Buvęs Prancūzijos prezidentas pirmą kartą dalyvavo teismo posėdyje dėl šios bylos, kuri buvo pradėta nagrinėti dar 2013 metų balandį. 2017 metais tyrėjai surinko pakankamai įrodymų ir atnaujino procesą, kuris laikinai buvo sustabdytas, rašo inforesist.org.
Teisėsauga turi 48 valandas apsispręsti, kokių priemonių imsis prieš buvusį prezidentą.
N. Sarkozy buvo Prancūzijos prezidentas nuo 2007 iki 2012 metų. 2012 metų rinkimuose jis antrajame ture pralaimėjo Francois Hollande'ui.
2011 metų kovą buvusio Libijos diktatoriaus Muammaro Gaddafio sūnus Saif al-Islam Gaddafi pareiškė, kad jo tėvas finansavo N. Sarkozy priešrinkiminę kampaniją, skiriant tam daugiau nei 50 mln. eurų. 2012 metų kovą leidinys „Mediapart“ paviešino dokumentus dėl N. Sarkozy ir M. Gaddafi ryšių. Buvęs Prancūzijos prezidentas šią informaciją pavadino netikra.
Remiantis tyrėjų versija, dalis N. Sarkozy rinkiminės kampanijos finansų galėjo būti perduodama per netikras sąskaitas. Be to, jis kaltinamas viršijęs galimą kandidato į prezidentus biudžetą. Anot tyrėjų, neteisėtai N. Sarkozy pervesta suma siekia 10-11 mln. eurų.
Kaip rašo france24.com, prancūzų-libaniečių verslininkas Ziadas Takieddine'as teigė, kad iš Libijos pargabeno tris lagaminus, kuriuose buvo 5 mln. eurų grynais. Jis tikina, kad lagaminus perdavė N. Sarkozy, jo buvusiam administracijos vadovui ir rinkimų kampanijos vadovui, Claude Gueant'ui. Tai vyko 2006-2007 metais.
Sausio mėnesį Didžiosios Britanijos pareigūnai Londone sulaikė prancūzų verslininką Alexandre`ą Djouhri. Prancūzijos tyrėjai įtaria, kad jis susijęs su galimu neteisėtu N. Sarcozy rinkimų kampanijos finansavimu Libijos vadovo Muammaro Gaddafio, nuversto 2011 metais, lėšomis.
Pats N. Sarcozy griežtai neigia gavęs Libijos vyriausybės finansinę pagalbą.
63 metų eksprezidentas ignoravo šaukimus atvykti į apklausą šioje byloje. Tai vienas iš kelių tyrimų, pradėtų N. Sarkozy atžvilgiu nuo tada, kai šis dešiniųjų pažiūrų politikas 2012 metais paliko prezidento postą, išdirbęs jam vieną kadenciją.
Naujienų agentūros AFP šaltinis sakė, kad atliekant šį tyrimą antradienį taip pat apklaustas N. Sarkozy prezidentavimo laikotarpiu aukštas pareigas ministrų kabinete ėjęs Brice'as Hortefeux.
Eksprezidentas figūruoja tyrime, kurį 2013 metais pradėjo magistrato teisėjai dėl ankstesnių velionio Libijos diktatoriaus M. Gadhafi ir jo sūnaus Seif al Islamo pareiškimų, esą jie finansavo N. Sarkozy rinkimų kampaniją.
N. Sarkozy tai griežtai atmetė ir tvirtino, jog tai tėra kerštingų Libijos režimo narių, nirštančių dėl Prancūzijos dalyvavimo JAV vadovaujamoje karinėje intervencijoje, užbaigusioje 41 metus trukusį M. Gadhafi valdymą, kalbos.
Teisinės problemos
Vengro imigranto sūnus N. Sarkozy, kuris laikosi griežtos pozicijos islamo ir prancūzų identiteto klausimais, dėl savo pomėgio demonstruoti turtus buvo pramintas prezidentu „blizgučiu“ („bling-bling“) .
Sausį Londone buvo areštuotas eksprezidento verslo partneris Alexandre'as Djouhri. Netrukus jis buvo paleistas į laisvę už užstatą, tačiau vasarį vėl sulaikytas, kai Prancūzija prieš kovo 28 dieną numatytą teismo posėdį išdavė antrą jo arešto orderį.
Šveicarų verslininkas 59 metų A. Djouhri buvo gerai žinoma figūra Prancūzijos dešiniojo sparno politikos elitui. Jis taip pat ignoravo šaukimus atvykti į apklausą Paryžiuje.
N. Sarkozy 2016 metų lapkritį bandė siekti perrinkimo, tačiau patyrė nesėkmę ir pasitraukė iš politinės arenos centro. Visgi jis tebėra įtakinga užkulisinė figūra dešiniojo sparno Respublikonų partijoje.
Manoma, kad prie N. Sarkozy nesėkmės pirminiuose Respublikonų partijos kandidato į prezidentus rinkimuose nemažai prisidėjo jo teisinės problemos.
Per debatus televizijoje paprašytas pakomentuoti Z. Takieddine'o kalbas apie jo kampanijai skirtas didžiules sumas grynųjų, N. Sarkozy pareiškė, jog tai „gėdingas„klausimas ir sakė, kad tas verslininkas yra melagis, nekart teistas dėl šmeižto.
Magistrato teisėjai rekomendavo teisti N. Sarkozy kitoje byloje dėl galimai neteisėto jo nesėkmingos 2012 metų perrinkimo kampanijos finansavimo.
Prokuratūra tvirtina, kad N. Sarkozy savo rinkimų kampanijai išleido beveik dvigubai daugiau nei leidžia įstatymai, pasinaudodamas suklastotomis viešųjų ryšių kompanijos „Bygmalion“ sąskaitomis.
Eksprezidentui gresia vieneri metai kalėjimo ir 3 700 eurų bauda, jei bus pripažintas kaltu. Tačiau N. Sarkozy apskundė sprendimą jį teisti, tvirtindamas, jog nieko nežinojo apie „Bygmalion“ vadovų sukčiavimą. Pastarieji sukčiavimo faktą pripažino.
2013 metų spalį po ilgai trukusio tyrimo N. Sarkozy buvo išteisintas byloje dėl finansinės paramos priėmimo iš turtingiausios šalies moters, kosmetikos kompanijos „L'Oreal“ paveldėtojos Liliane Bettencourt. Prokurorai tvirtino, kad 91 metų L. Bettencourt buvo pasinaudota, kai ji dėl silpnos sveikatos ir senyvo amžiaus ne visai suvokė, ką daro.
Penktojoje respublikoje, kuri buvo įkurta 1958 metais, iki šiol prieš teismą teko stoti tik vienam prezidentui - Jacques'ui Chiracui. 2011-aisiais jam buvo skirta lygtinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė byloje dėl fiktyvaus įdarbinimo.