Paskutinės prieš rinkimus atliktos apklausos rodė, kad Marine Le Pen „Nacionalinis sambūris“ (RN) neturėtų iškovoti absoliučios daugumos. Kraštutiniams dešiniesiems ir jų sąjungininkams prognozuojama nuo 205 iki 240 vietų. Nors jie taptų stipriausia jėga, jiems aiškiai pritrūktų iki absoliučios 289 mandatų daugumos.
Antrąja vietą, anot apklausų, turėtų užimti pirmalaikiams rinkimams suformuotas naujas kairysis aljansas, kurį sudaro žalieji, socialistai, komunistai ir Kairiųjų partija. Prezidento Emmanuelio Macrono centristinė stovykla liktų tik trečia.
Jei RN neiškovos absoliučios daugumos, Nacionalinėje Asamblėjoje, tikėtina, susiformuos trys blokai, galintys paralyžiuoti vyriausybę ir įstumti šalį į politinę krizę.
E. Macronas pirmalaikius parlamento rinkimus netikėtai paskelbė po kraštutinių dešiniųjų triumfo birželio 9 d. vykusiuose rinkimuose į Europos Parlamentą. Jei jiems vis dėlto pavyktų laimėti absoliučią daugumą, jis gali būti priverstas vyriausybės vadovu skirti RN pirmininką Jordaną Bardellą. Tuomet pirmą kartą nuo 1997 m. prezidentas ir premjeras Prancūzijoje atstovautų skirtingoms politinėms kryptims. O tai padarinių turėtų ir Europos politikai.
Pirmajame rinkimų rate, kaip ir Europos Parlamento rinkimuose, daugiausiai balsų iškovojo kraštutiniai dešinieji. Toliau rikiavosi naujas kairysis aljansas ir E. Macrono centristinė stovykla. Pirmajame rate paaiškėjo 76 mandatų laimėtojai iš 577. Dauguma jų teko RN (39) ir kairiųjų aljansui (32).