Prancūzijos Valstybės Taryba priėmė precedentu tapsiantį sprendimą, kad vietos valdžia gali suvaržyti asmenų laisves tik tais atvejais, kai kyla „įrodytas pavojus“ viešajai tvarkai.
Sprendimas buvo priimtas išnagrinėjus Žmogaus teisių lygos (LDH) ir vienos su islamofobija kovojančios grupės ieškinį dėl šalies pietuose esančio Vilnevo-Lubė kurorto, vieno iš maždaug 30 miestų, kurie priėmė sprendimą uždrausti burkinius.
Nicos administracinis teismas pirmadienį nusprendė, kad draudimas Vilnevo-Lubės kurorte vilkėti burkinius buvo „būtinas“ tam, kad būtų užkirstas kelias galimiems neramumams Nicoje po kruvinos sunkvežimio atakos, o šiaurės Prancūzijoje dviem džihadistams nužudžius katalikų kunigą.
Bet savo sprendime Valstybės Taryba nurodė: „Nesant tokioms rizikoms, emocijos ir susirūpinimas, kylantis dėl teroristinių atakų, ypač dėl liepos 14-osios atakos Nicoje, nėra pakankami juridiškai pateisinti draudimą.“
Burkinių draudimuose iš tikrųjų neminimas pats žodis „burkinis“, tačiau jie yra nukreipti į rūbą, dengiantį plaukus, bet paliekantį atvirą veidą ir besitęsiantį iki pat kulkšnių. Tokie neaiškūs žodžiai draudimuose kelia sąmyšį.
Be minėto incidento su nuotraukomis iš Nicos, 34 metų dviejų vaikų motina naujienų agentūrai AFP antradienį sakė, kad Kanų kurorto paplūdimyje ji buvusi nubausta už tai, kad mūvėjo tampres, vilkėjo tuniką ir ryšėjo skarelę.
„Linija smėlyje“
Prancūzijos musulmonių tikėjimo taryba (CFCM) pasveikino sprendimą kaip „sveiko proto pergalę“.
Kaip pažymėjo CFCM generalinis sekretorius Abdallah Zekri: „Ši sveiko proto pergalė padės sumažinti įtampą dėl padėties, kuri tapo labai įtempta mūsų tėvynainiams musulmonams, ypač moterims.“
„Amnesty International“ irgi pasveikino teismo sprendimą.
„Panaikindamas diskriminacinį draudimą, kuris buvo kurstomas prietarų ir nepakantumo ir pas savo ruožtu juos kurstė, šios dienos sprendimas nubrėžė smėlyje reikšmingą liniją“, – sakė „Amnesty International“ Europos skyriaus direktorius Johnas Dalhuisenas
„Prancūzijos valdžia turi liautis dėtis neva šios priemonės turi kažką bendra su moterų teisėmis“, – pažymėjo jis.
„Giname nuo diskriminacijos“
Burkinių uždraudimas išprovokavo įnirtingus debatus apie šio maudymosi kostiumo dėvėjimą, moterų teises ir Prancūzijos valstybės griežtai saugomą sekuliarizmą.
Prezidentas Francois Hollande'as ketvirtadienį sakė, jog gyvenimas Prancūzijoje „numato, kad visi laikosi taisyklių ir kad nėra nei provokavimo, nei stigmatizavimo“.
Pyktį burkinių klausimu šią savaitę dar labiau pakurstė britų žiniasklaidos paskelbtos nuotraukos, kuriose matyti Nicos paplūdimyje moterį su skara apsupę policininkai, stebintys, kaip ji nusivelka savo tuniką ilgomis rankovėmis.
Nicos merija paneigė, kad ta moteris buvo priversta nusivilkti drabužius, ir sakė, kad tuo metu, kai buvo padarytos nuotrauk os, ji rodė policininkams maudymosi kostiumėlį, kurį vilkėjo po tunika, ant tamprių.
Policininkai skyrė jai baudą ir ji tada išėjo iš paplūdimio, pridūrė pareigūnai.
Premjeras Manuelis Vallsas ketvirtadienį pasmerkė bet kokį musulmonų „stigmatizavimą“, bet tvirtino, kad burkiniai yra „politinis religinio prozelitizmo ženklas“.
„Mes nekariaujame su islamu ... Prancūzijos Respublika sutinka (musulmonus), mes giname juos nuo diskriminacijos“, – sakė jis televizijai BFMTV.
Tačiau nuomonių skirtumus šiuo klausimu, egzistuojančius socialistų vyriausybėje, pademonstravo švietimo ministrės Najat Vallaud-Belkacem komentaras, kad burkinių draudimų „proliferacija nėra sveikintina plėtotė“.
„Jokio ryšio su terorizmu“
N.Vallaud-Belkacem, kuri yra marokiečių kilmės, ginčijo Nicos paskelbto draudimo formuluotę, kuria ši priemonė buvo susieta su džihadistų praėjusio mėnesio ataka, kai žuvo 86 žmonės.
„Mano nuomone, niekas neįrodo, kad esama ryšio tarp „Daesh“ („Islamo valstybės“) terorizmo ir to, ką moteris vilki paplūdimyje“, – sakė ji.
Tačiau M.Vallsas paprieštaravo savo ministrei ir sakė, kad tie draudimai yra būtini „viešajai tvarkai“ išsaugoti.
Buvęs prezidentas Nicolas Sarkozy, kuris šią savaitę pradėjo siekti naujo išrinkimo šalies vadovu, burkinius pavadino „provokacija“.
Londono meras Sadiqas Khanas, kuris yra pirmasis didelės Vakarų šalies sostinės vadovas musulmonas, kritikavo šiuos draudimus, kai ketvirtadienį su vizitu lankėsi Paryžiuje.
„Tikrai nemanau, jog kas nors turėtų sakyti moterims, ką jos gali dėvėti, o ko – ne“, – jis sakė Londono laikraščiui „Evening Standard“.
Prancūzijoje religija yra griežtai atskiriama nuo visuomeninio gyvenimo ir tai buvo pirmoji valstybė Europoje, 2010 metais uždraudusi musulmonėms viešumoje dėvėti veidą dengiantį šydą.