Kai praėjusį mėnesį vykusiuose prezidento rinkimuose 39 metų centristas įveikė kraštutinių dešiniųjų lyderę Marine Le Pen, daugelis stebėtojų tvirtino, kad jam sunkiai seksis surinkti daugumą parlamente ir įgyvendinti savo ambicingas darbo ir socialines reformas.
Tačiau nuo to laiko praėjus vos keturioms savaitėms rinkėjų apklausos rodo, kad prieš metus įkurta E. Macrono partija „Republique en Marche!“ („Respublika, pirmyn!“, REM) per du rinkimų ratus gali surinkti absoliučią daugumą.
Apklausų rezultatai rodo, kad pirmajame rinkimų ture REM turėtų surinkti apie 30 proc. balsų, o per antrąjį turą birželio 18-ąją ji užsitikrintų absoliučią daugumą. Tokiu būdu E. Macronas galėtų nesunkiai įgyvendinti savo ambicingus planus.
Prezidento partijos artimiausi konkurentai – konservatyvi Respublikonų partija. Ją rinkimuose palaikyti žada apie 20 proc. prancūzų, o M. Le Pen vadovaujamas Nacionalinis frontas (FN) surinktų dar dviem procentais mažiau balsų.
Toliau rikiuojasi kovingojo Jeano-Luco Melenchono radikalių kairiųjų partija, kurią sakė palaikysiantys 12,5 proc. rinkėjų, ir E. Macrono pirmtako Francois Hollande'o socialistai, galintys surinkti apie 8 proc. balsų.
Kelios apklausos rodo, kad REM drauge su savo sąjungininku centristiniu Demokratų judėjimu (MoDem) turėtų gauti nuo 385 iki 415 mandatų ir užsitikrintų absoliučią daugumą 577 vietų Nacionalinėje Asamblėjoje.
Tokie rezultatai kelia nerimą E. Macrono konkurentams. Jie perspėja, kad naujojo prezidento partija pavers Prancūziją „vienpartine valstybe“.
„Jis negali valdyti vienas“
„Nelengva paaiškinti, kad renkame ne imperatorių, o prezidentą“, – pareiškė buvęs šalies ministras pirmininkas konservatorius Jeanas-Pierre'as Raffarinas.
„Jaunas prezidentas suteikė šaliai labai naudingą šviežio oro gurkšnį. Bet jis negali valdyti vienas, negalime turėti tik vienos partijos“, – pridūrė jis.
Kairiųjų atstovas J. L.Melenchonas savo ruožtu ragino rinkėjus neatiduoti jauniausiam per šalies istoriją prezidentui „absoliučios valdžios“. Jis žadėjo aktyviai priešintis E. Macrono planams sušvelninti šalies teisės aktus, reguliuojančius darbo santykius.
Buvęs socialistų kandidatas į prezidento postą Benoit Hamonas, per pirmąjį preziento rinkimų turą likęs penktas, pasmerkė, anot jo, šalyje plintančią „makronmaniją“.
Šios savaitės naujienų žurnalo „L'Express“ numerio viršelyje atsidūrė paauglių leidiniams būdingo stiliaus E. Macrono atvaizdas su antraštėmis „Jis vaikšto vandeniu“ ir „Triuškinama pergalė įstatymų leidėjų rinkimuose“
Prancūzų rinkėjai paprastai palaiko naujai išrinkto prezidento partiją per parlamento rinkimus, rengiamus praėjus kelioms savaitėms nuo šalies vadovo rinkimų.
Visų E. Macrono pirmtakų – F. Hollande‘o, Nicolas Sarkozy ir Jacques‘o Chiraco partijos per rinkimus surinkdavo daugumą parlamente. Vis dėlto visi jie priklausė ilgą istoriją turinčioms partijoms.
Nuolankus parlamentas?
Naujojo parlamento sudėtis labai skirsis nuo ankstesnių, nes daugiau kaip 200 įstatymų leidėjų nedalyvaus šių metų rinkimuose ir nesieks būti perrinkti. Per 2012 metų balsavimą tokių politikų buvo dvigubai mažiau.
E. Macronas tikisi, kad jų vietą užims REM kandidatai. Tačiau maždaug pusė jų yra politikos naujokai.
Dauguma jo partijos narių į kandidatų sąrašus buvo įtraukti tik po prezidento rinkimų, tad jų kampanija truko tik kiek ilgiau nei mėnesį.
Tačiau panašu, kad daugeliu atvejų mandatui gauti užteks fakto, kad kandidatas yra susijęs su E. Macronu, o keletas politikos garsenybių taps šio reiškinio aukomis.
Buvusi žaliųjų gyvenamojo būsto reikalų ministrė Cecile Duflot rytų Paryžiaus apygardoje susidurs su 28 metų Pierre‘o Persono mestu iššūkiu, o konservatyvių pažiūrų eksministrė Nathalie Kosciusko-Morizet susigrums su verslininku Gilles‘u Le Gendre.
„Jums leidus pasakysiu, kad galėtumėt paimti ožį su E.Macrono ženkliuku, ir jis turėtų visai neblogų galimybių būti išrinktas“, – šaipėsi televizijos BFMTV politikos komentatorius Christophe'as Barbier.
Analitikai perspėja, kad nepatyrę E. Macrono parlamentarai gali paversti Nacionalinę Asamblėją nuolankiu parlamentu.
„Kai turi didelę įstatymų leidžiamąją daugumą ir naujokus parlamentarus, vykdomoji valdžia gauna siaubingai daug galių“, – sakė instituto „PollingVox“ politologas Jerome‘as Sainte-Marie.
„Šioje didžiulėje parlamentinėje partijoje gali būti vidinių sunkumų“, – pareiškė Prancūzijos politikos studijų instituto „Cevipof“ mokslininkas Pascalis Perrineau.
„Iš pradžių šita (dauguma) atrodys kaip dangaus dovana, bet galiausiai ji bus laikoma keliančia rūpesčių“, – pridūrė jis.